Rudenį, trumpėjant dienoms ir vėstant orams, lengva pasinerti į kasdienybės rutiną, kuri gali paskatinti, jog pradėtų rastis sezoninė depresija ir jai būdingi simptomai. Kaip ši būklė pasireiškia, kas yra labiau jautrūs šiems simptomams ir kokių priemonių galima imtis, kad išvengti ar sumažinti jos poveikį?
Kas yra rudeninė depresija?
Depresija yra gana dažna problema, o rudenį, trumpėjant dienoms, jos atvejų padaugėja, pastebi BENU vaistinės vedėja Inga Norkienė.
Šių metų neįprastai šiltas rugsėjis gali šiek tiek atitolinti intensyvesnį sezoninių simptomų periodą, tikėtina, kad jie pasireikš spalį ir lapkritį.
„InMedica“ klinikos psichologė Vitalija Rumšienė patvirtina, kad sezoniniai nuotaikų svyravimai yra dažni, nors „rudeninė depresija“ nėra oficiali diagnozė.
Depresija gali būti skirtingo sunkumo – nuo lengvos iki sunkios – ir pasireikšti liūdesiu, energijos stoka, sumažėjusiu susidomėjimu, prasta koncentracija, nuovargiu, miego ir apetito sutrikimais bei žema saviverte.

Dienos šviesos, radiacijos ir temperatūros poveikis
Negydoma depresija gali pablogėti: lengvi simptomai gali virsti vidutiniais ar sunkiais, todėl svarbu stebėti savo psichologinę būklę.
Pasak psichologės Vitalijos Rumšienės, negydoma depresija neigiamai veikia darbingumą, santykius su kitais ir gali sukelti uždarumą, o sunkiais atvejais – netgi beviltiškumo jausmą.
Depresiją lemia tiek vidiniai (neurobiologiniai ir psichologiniai), tiek išoriniai (gyvenimo aplinkybės, sezoniškumas) veiksniai.
Tyrimai rodo, kad sezoninius nuotaikos pokyčius labiausiai veikia saulės šviesa, radiacija, dienos ilgumas ir temperatūra, o ne debesuotumas ar lietus.
Natūralūs būdai padėti: mityba, grynas oras ir fizinis aktyvumas
Inga Norkienė teigia, kad sezoninės depresijos prevencijai svarbu didinti serotonino gamybą. Tai galima pasiekti gerinant mitybą (fermentuoti produktai, pakankamas baltymų ir triptofano kiekis – serotonino gamybos pagrindas), leidžiant pakankamai laiko dienos šviesoje ir rūpintis žarnyno mikrobiota.
Fizinis aktyvumas ir laikas gamtoje taip pat teigiamai veikia nuotaiką. Ji rekomenduoja laikytis „trijų aštuonetų taisyklės“ – 8 valandos miego, 8 darbo ir 8 laisvalaikio – ir vengti persimiegojimo, kad neprarastume vertingo rytinio saulės šviesos poveikio.
„Antidepresantai” gamtoje
Verbenų ir citrusinių vaisių eteriniai aliejai gali pagerinti nuotaiką, o jaukią atmosferą namuose galima sukurti naudojant natūralias, pavyzdžiui, bičių vaško, žvakes, teigia Inga Norkienė.
Nuo spalio ji rekomenduoja vartoti vitaminą D (svarbų imunitetui, kaulams ir nuotaikai), Omega-3 riebalų rūgštis (smegenų sveikatai) ir B grupės vitaminus (emocinei ir psichologinei gerovei).
Augaliniai adaptogenai, tokie kaip ženšenis, rausvoji radiolė ir ašvaganda, gali padėti įveikti stresą – tai gera prevencinė priemonė rudenį, kai rūpesčių padaugėja. Tačiau svarbu nepamiršti, kad tai nėra antidepresantai.

Depresija labiau paliečia moteris
Psichologė Vitalija Rumšienė pažymi, kad depresija dažniau pasireiškia moterims, nors nėra aišku, ar tai dėl didesnės rizikos, ar dėl didesnio polinkio kreiptis pagalbos.
Pažeidžiamesni yra žmonės, neturintys mėgstamos veiklos, jaučiantys vienišumą, patiriantys nuolatinį stresą, nuovargį ir nemigą, taip pat tie, kurie yra iš prigimties jautresni arba kurių šeimose buvo depresijos atvejų.
Inga Norkienė pataria, susidūrus su depresijos simptomais, pirmiausia pabandyti suprasti jų priežastis. Jei negatyvi savijauta tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, būtina kreiptis pagalbos į specialistus.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.