Pavasaris stebina ne tik žydinčia gamta, bet ir kelia netikėtų pojūčių – nors dienos ilgėja, daugelis jaučia ne jėgų antplūdį, o nuovargį, apatiškumą ir dirglumą. Ši būsena – ne vien tik žiedadulkių alergija. Sužinokite, kodėl atsiranda pavasario nuovargis ir jaučiamės ištroškę miego ir kaip sveikai sureguliuoti organizmo pusiausvyrą.
Kodėl pavasarį apima nuovargis ir apatija?
- Biologinio ritmo pokyčiai
– Laiko kaita: pereinant prie vasaros laiko, prarandama valanda miego. Net vienos pamainos pakanka sutrikdyti cirkadinį ritmą ir sukelti nuovargį, miego kokybės suprastėjimą.
– Dienos šviesos pokyčiai: pavasarį staiga ilgesnės šviesos bangos keičia melatonino (miego hormono) ir serotonino (geros nuotaikos hormono) gamybą. Organizmas kol kas „nespėja“ prisitaikyti, todėl jaučiamas mieguistumas dieną ir sunkesnis pabudimas rytais. - Hormoniniai svyravimai
Pavasarį pakinta hormonų pusiausvyra – mažėja raminančio melatonino, tuo tarpu serotoniną organizmas dar nespėja gaminti pakankamai ankstyvoms rytinėms šviesos bangoms. Dėl šių priežasčių atsiranda energijos trūkumas, dirglumas, nuotaikų permainos. - Alerginių reakcijų įtaka
Net jei alergijos simptomai nėra ryškūs, žiedadulkės subtiliai dirgina kvėpavimo takus, sukelia vidinį diskomfortą, sunkesnį kvėpavimą naktį ir padidina bendrą nuovargį. - Pavasarinis imuninės sistemos persiorientavimas
Žiemą organizmas dirba kitaip – daugiau ląstelių atsinaujina, generuojamos kovai su ligomis reikalingos medžiagos. Pavasarį imuninė sistema tarsi „perkraunama“, kai prisitaiko prie naujų temperatūrų ir dirvožemio patogenų. Šis atlyginimas gali trumpam „išvarginti“ organizmą.

Pavasario nuovargis: kaip su juo kovoti?
- Laikykitės nuolatinio miego režimo
– Net jei saulė leidžiasi vėliau, stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu.
– Jei laiko pokyčiai išmuša iš vėžių, naudokite šviesos terapijos lempą rytais: 10–15 minučių ryškios, bet ne akinamos šviesos padės „perkoduoti“ cirkadinį ritmą. - Išeikite į gamtą
– Bent 30 minučių per dieną pasivaikščiokite natūralioje šviesoje. Tai skatina serotoniną ir energijos gamybą.
– Jei galimybės išeiti nėra, atidarykite langus, kad namuose būtų pakankamai natūralios šviesos ir gryno oro. - Subalansuota mityba ir hidratacija
– Gerkite pakankamai vandens (mažiausiai 1,5–2 l per dieną) – dehidratacija tik sustiprina nuovargį.
– Valgykite lengvai virškinamą, daug baltymų, vitaminų B grupės, C ir magnio turinčią mitybą: žuvį, riešutus, daržoves, sėklas.
– Venkite riebaus, sunkaus maisto vakare, kad skrandis nenuvargintų virškinimo ir nekeltų nemigos. - Fizinė veikla ir judesys
– Reguliarūs pratimai, net ir paprastas greitas ėjimas ar tempimo pratimai, gerina kraujotaką, pašalina pieno rūgštį ir mažina raumenų įtampą.
– Saugokite pusiausvyrą: per didelis krūvis gali priešingai – išsekti organizmą. - Streso valdymas
– Praktikuokite atsipalaidavimo metodus: gilus kvėpavimas, meditacija, joga.
– Skirkite laiko pomėgiams ir malonumams – teigiami emociniai išgyvenimai stimuliuoja serotonino gamybą. - Alergijos prevencija
– Jei jaučiate lengvus alergijos požymius, naudokite specialius purškalus ar antihistamininius preparatus (pasitarus su gydytoju).
– Laikykite langus uždarytus per didelio žiedadulkių kiekio valandas (dažniausiai rytais) ir naudokite oro valymo įrenginius patalpose.
Kada kreiptis į specialistą?
- Jei nuovargis ir apatija tęsiasi ilgiau nei 3 savaites ir trikdo kasdienį gyvenimą.
- Jeigu kartu pasireiškia miego sutrikimai, nuotaikos svyravimai, koncentracijos stoka ar fizinio krūvio tolerancijos sumažėjimas.
- Jei įtariate alergiją, verta pasitikrinti žiedadulkių profilį ir pasirinkti tinkamą gydymą.
Apibendrinant, pavasario nuovargis – dažna ir laikina būsena, kai organizmas prisitaiko prie ilgesnių dienų, didesnės šviesos ir hormoninių pokyčių. Laikantis nuoseklaus miego režimo, subalansuotos mitybos ir fizinio aktyvumo, šį laikotarpį galite įveikti greičiau ir mėgautis atsinaujinusia gamta be bereikalingo nuovargio.
Šaltinis: https://www.rbc.ua/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.