Atidėliojimas yra daugelį varginantis ir nerimą keliantis procesas, kurį bent kartą gyvenime yra patyręs kiekvienas. Jei atidėliojate darbus, tai nereiškia, kad esate blogas darbuotojas ar neturite valios. Tiesą sakant, mokslininkai įrodė, kad žmogaus smegenys natūraliai linkusios atidėlioti užduotis, nes tai susiję su evoliuciniais mechanizmais.
Biologija, slypinti už atidėliojimo
Mokslininkai aiškina, kad atidėliojimas kyla iš vidinio konflikto tarp dviejų smegenų dalių: limbinės sistemos ir prefrontalinės žievės. Limbinė sistema yra atsakinga už malonumo jausmą ir instinktyvius veiksmus. Ji skatina atidėlioti užduotis, kurios yra nemalonios, ir rinktis greitą pasitenkinimą teikiančius dalykus, pavyzdžiui, naršymą socialiniuose tinkluose. Tuo tarpu prefrontalinė žievė, esanti tiesiai už kaktos, yra „planuotoja” – ji padeda priimti racionalius sprendimus ir atlikti svarbius darbus. Tačiaus, kadangi ši smegenų dalis yra santykinai silpnesnė, jai reikia sąmoningų pastangų, kad įjungtume jos veiklą ir susikoncentruotume ties darbu.
Kai atidėliojame, limbinė sistema laimi – mes patiriame laikiną palengvėjimą, nes išvengiame nemalonios veiklos. Tačiaus ilgainiui tai virsta ydingu ratu, kuris sukelia stresą, nerimą ir kaltės jausmą.
Kaip perprogramuoti smegenis ir nustoti atidėlioti užduotis?
Suprasti, kodėl atidėliojame, yra pirmas žingsnis siekiant pakeisti įpročius. Viena iš veiksmingiausių strategijų – dėmesingas įsisąmoninimas (angl. mindfulness). Tai praktika, kuri padeda geriau suprasti savo emocijas ir įpročius, leidžia nustatyti, kokios mintys ir jausmai skatina mus vengti darbų.
Kaip tai veikia? Mūsų smegenys mokosi per atlygio sistemą. Kai mes pabaigiame darbą ir jaučiamės patenkinti, smegenys registruoja šį jausmą kaip teigiamą atlygį. Jei visą laiką atidėliojame, jos pripranta prie greito, bet trumpalaikio palengvėjimo jausmo. Todėl dėmesingas įsisąmoninimas padeda suprasti, kaip iš tiesų jaučiamės atidėliojimo metu ir kaip skiriasi jausmas, kai darbas yra atliktas.

Praktiniai patarimai, kaip nugalėti atidėliojimą
- Tapkite sąmoningesni – kai pajuntate norą atidėti darbą, stabtelėkite ir įsiklausykite į savo jausmus. Kokias emocijas sukelia ši situacija? Ar tikrai vengiant darbo jaučiatės geriau?
- Pradėkite nuo mažo – užduokite sau klausimą: „Kas yra mažiausias veiksmas, kurį galiu atlikti dabar?” Pavyzdžiui, jei turite parašyti ataskaitą, tiesiog atidarykite dokumentą ir parašykite pirmąją pastraipą.
- Sukurkite atlygio sistemą – duokite sau smulkių apdovanojimų už atliktas užduotis, kad susiformuotų teigiami asociatyvūs ryšiai.
- Pašalinkite trukdžius – jeigu nuolat tikrinate telefoną ar naršote internete, pabandykite dirbti be šių blaškiklių, nustatykite „netrukdyti” rėžimą ar naudokite produktyvumo programas.
- Vizualizuokite rezultatą – Įsivaizduokite, kaip jausitės, kai atliksite darbą. Džiaugsmas, palengvėjimas ir pasididžiavimas savimi gali būti puiki motyvacija.
Atidėliojimas nėra neįgalumo ar blogos disciplinos ženklas – tai natūralus smegenų mechanizmas, kuris gali būti perprogramuotas. Suprasdami, kaip jis veikia, ir naudodami sąmoningumo bei mažų žingsnių strategijas, galime suformuoti produktyvesnius įpročius. Tad kitą kartą, kai pajusite norą atidėti svarbų darbą, stabtelėkite, pažiūrėkite į situaciją kitaip ir pabandykite pasinaudoti šiomis strategijomis!
Šaltinis: https://www.realsimple.com
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.