Pirmojoje šio straipsnio dalyje buvo kalbama apie trumpalaikius miego sutrikimus, kuriuos galima įveikti liaudies išmintimi. Tačiau, kuomet kankina ilgalaikė nemiga, vertėtų kreiptis į specialistus.
Šeimos gydytojo ar psichologo konsultacija yra reikalinga tada, kai vartodami augalinius preparatus net ir po keturių savaičių vis dar kenčiate nuo miego sutrikimų. Kartais nemiga gali būti depresijos, širdies ir plaučių ligų, skydliaukės sutrikimų, pakilusio kraujospūdžio simptomas. Ją gali sukelti ir tam tikri medikamentai (pvz., mažinantys apetitą) bei piknaudžiavimas alkoholiu.
Nemiga atsiradusi dėl dažnai pasikartojančio prislėgtumo ir liūdesio
Žmonės, linkę į depresyvias nuotaikas, dažnai praranda dvasinę pusiausvyrą. Moksliškai įrodyta, kad vartojant jonažolių preparatus, suaktyvinami hormonai, sukeliantys gerą nuotaiką. Stiprios koncentracijos preparatai, turintys ne mažiau kaip 300 miligramų jonažolių ekstrakto vienoje tabletėje, yra ne mažiau veiksmingi nei sintetiniai medikamentai, gelbstintys nuo lengvos ar vidutinio sunkumo depresijos. Jonažolių vartojimas sukelia vienintelį šalutinį poveikį: oda ima jautriau reaguoti į UV spindulius.
Nemiga ir profesionali pagalba jai įveikti
Profesionalų pagalba reikalinga tik tada, kai gili depresija tęsiasi ilgiau nei dvi savaites ir ima griauti jūsų įprastą gyvenimo ritmą. Nemigos priežastimis dažnai tampa slegiantys įvykiai ir profesiniai sunkumai, per didelis fizinis arba dvasinis krūvis bei neišspręstos praeities problemos. Kartais depresijos jausmus gali sukelti tam tikros ligos ar negalavimai (onkologinės ir širdies ligos, medžiagų apykaitos sutrikimai) arba tam tikri vaistai (medikamentai, mažinantys kraujo spaudimą, hormoniniai preparatai), dėl kurių vėliau patiriama nemiga. Neleiskite sau paskęsti šioje būsenoje ir vos tik pajutę neįprastus ir slegiančius jausmus nedvejodami kreipkitės į specialistus.
patarimai-1024x683.jpg" alt="Nemiga ir kaip ją įveikti. Patarimai nemigai įveikti." width="1024" height="683" />
Kaip atsikratyti nemigos ir kitų baimių?
Su tokiomis problemomis, kaip nemiga, baimė arba slogi nuotaika, susidorosite kur kas lengviau, jei būsite stiprūs fiziškai. Moksliškai įrodyta, jog fizinis aktyvumas mūsų organizmui padeda išskirti endorfinams, atsakingiems už mūsų gerą nuotaiką bei savijautą. Išbandykite pasivažinėjimą dviračiu, plaukimą, bėgiojimą arba greitą ėjimą. Šios sporto rūšys reguliuoja medžiagų apykaitą ir užtikrina geresnę emocinę būklę. Be to, po treniruočių vakarais jausitės maloniai pavargę, kas gali padėt kur kas greičiau užmigti. Gera fizinė savijauta padės lengviau priimti gyvenimo kelyje pasitaikiusius iššūkius ir išbristi iš nuolat slegiančių neigiamų jausmų.
Žmonės, sugebantys kontroliuoti stresą, automatiškai geriau miega ir ne taip dažnai jaučia baimę. Beje, į stresą ir baimę kūnas reaguoja labai panašiai: raumenys susitraukia, širdis ima greičiau plakti, išpila prakaitas. Susijaudinus reikėtų vengti kavos, juodosios arbatos, koka kolos ir cigarečių, nes šie dar labiau suintensyvina neigiamus jausmus jūsų kune.
Esant prislėgtiems ar liūdniems ypač pavojinga griebtis alkoholinių gėrimų – iš pradžių atrodys, kad viskas susitvarkė, tačiau kitą dieną jausitės tik dar blogiau. Tokių žalingų įpročių atsisakymas gali padėti ne tik įveikti aplankiusį liūdesį, bet ir suprasti ko reikia jūsų organizmui, kad galėtumėte atsipalaiduoti ir nurimti.
Migdomieji nemigai įveikti: tik kraštutiniu atveju
Cheminiuose nemigai malšinti skirtuose preparatuose yra difenhidramino ir doksilamino. Šios medžiagos ne tik slopina alergijos simptomus, bet ir sukelia nuovargį bei mieguistumą. Priešingai nei augaliniai preparatai, tokie medikamentai suveikia iš karto. Tačiau nereikėtų tuo žavėtis: migdomieji gali turėti ir šalutinį poveikį (nuovargis, galvos skausmas bei išdžiūvusi burna kitą rytą). Būtina paminėti, jog yra didelė rizika prie jų priprasti, todėl norint įveikti nemigą ilgainiui gali tekti didinti dozę. Dėl šių priežasčių tokie preparatai gali būti vartojami tik pavieniais atvejais arba ne ilgiau kaip savaitę. Ypač greitai priprasti galima prie receptinių vaistų, padedančių įveikti baimės sukeliamus jausmus. Šių medikamentų sudėtyje yra medžiagų, priklausančių benzodiacepinų grupei, kurie mūsų irganizmui gali ne tik padėti nurimti, bet ir ilgainiui sukelti mieguistumą, sutrikusią koordinaciją, atmintį bei galimybę susikauoti, raumenų silpnumą ir kitus šalutinius poveikius. Jeigu vis dėlto manote, jog jums reikalingi medikamentai – neužsiimkite savigyda. Pirmiausiai kreipkitės į specialistus, kurie tiksliai įvertins jūsų būklę ir nuspręs ar reikalingas gydymas vaistais.
Bet kuriuo atveju vaistiniai preparatai panaikina tik nemigos arba baimės simptomus, bet ne pačias priežastis. Todėl pirmiausiai rekomenduojame skirkite laiko savęs pažinimui. Išbandykite kitus įvairius būdus, pavyzdžiui, sportą arba psichoterapija, galinčius padėti suvokti savo jausmus ir be medikamentų įveikti pagrindines problemos priežastis.