Mokslininkai padarė revoliucinį atradimą – vienas vabzdys gali veiksmingai kovoti su bakterijomis, keliančiomis grėsmę žmogaus sveikatai. Naujausi tyrimai atskleidė, kad ši gyvybės forma turi unikalių savybių, kurios gali padėti kurti naujus antibakterinius vaistus. Kodėl šis vabzdys toks ypatingas ir kaip jo savybes galima pritaikyti gydant nuo superinfekcijų, aiškinama straipsnyje, publikuotame „Journal of Antimicrobial Chemotherapy”.
Superinfekcijų grėsmė pasauliui
Viena didžiausių šiuolaikinės medicinos problemų yra antibiotikams atsparios bakterijos. Jos sukelia vadinamąsias superinfekcijas, kurios nereaguoja į tradicinius gydymo metodus. Kasmet dėl to miršta tūkstančiai žmonių, o gydytojai vis labiau susiduria su bejėgiškumu kovojant su tokiomis infekcijomis.
Mokslininkus iš pradžių nustebino faktas, kad kariai, sugrįžę iš Vidurio Rytų, neretai susidurdavo su bakterinėmis infekcijomis, kurių gydymas buvo sudėtingas. Tačiau kartu su jais gyvenantys vietiniai vabzdžiai, tokie kaip tarakonai ir skėriai, atrodė visiškai sveiki, nors gyveno itin nepalankiomis higienos sąlygomis.
Tai paskatino hipotezę, kad šių vabzdžių organizmuose gali slypėti natūralūs apsauginiai mechanizmai nuo patogeninių mikroorganizmų.
„Kai kurie šie vabzdžiai gyvena pačiose purviniausiose vietose. Mes susimąstėme: kaip jie sugeba išgyventi tarp visų šių bakterijų ir parazitų?” – pasakojo tyrimo bendraautoris dr. Navidas Chanas.

Ką atrado mokslininkai?
Mokslininkai nustatė, kad kai kurių vabzdžių, įskaitant amerikietiškąjį tarakoną (Periplaneta americana) ir dykuminį skėrių (Schistocerca gregaria), nervų sistema gamina unikalius antimikrobinius junginius.
Eksperimentų metu buvo susmulkinti šių vabzdžių smegenys, o išgauti ekstraktai sunaikino daugiau nei 90 proc. E. coli ir meticilinui atsparaus auksinio stafilokoko (MRSA), vienos pavojingiausių antibiotikams atsparios bakterijų.
Svarbu tai, kad antibakterinės savybės buvo pastebėtos tik vabzdžių nervinėje sistemoje – riebalai, raumenys ir hemolimfa tokio poveikio neturėjo.
Tyrimo metu buvo atrasti mažiausiai devyni specifiniai molekuliniai junginiai, kurie, pasak mokslininkų, gali turėti milžinišką reikšmę kuriant naujus vaistus kovai su superinfekcijomis.
Dabar mokslininkai siekia tiksliai identifikuoti aktyviąsias medžiagas, ištirti jų saugumą žmogui ir sukurti sintetinius analogus, kurie galėtų būti naudojami medicinoje.
Šis atradimas gali pakeisti požiūrį į naujų antibakterinių vaistų paieškas. Užuot ieškoję naujų antibiotikų tarp jau egzistuojančių junginių, mokslininkai gali pradėti tyrinėti gamtinius mechanizmus, kurie egzistuoja vabzdžiuose, gyvenančiuose ekstremaliose sąlygose.
Tai suteikia vilties, kad ateityje bus sukurti efektyvūs vaistai, galintys padėti tūkstančiams pacientų, sergančių antibiotikams atspariomis infekcijomis.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.