Mūsų artimiausias kosminis kaimynas, Mėnulis, jau seniai žavi ir intriguoja žmoniją. Tačiau kokia Mėnulio kilmė? Muziejaus planetų mokslo tyrėja prof. Sara Rasel atskleidžia, kad dabartinis mokslinis konsensusas remiasi dramatiška kosmine istorija – gigantišku susidūrimu.
Apolono misijos ir Mėnulio paslapties atskleidimas
NASA „Apolono“ misijų metu surinktų mėginių analizė atskleidė, kad Žemė ir Mėnulis greičiausiai susiformavo po didelio susidūrimo tarp ankstyvosios proto-planetos ir astronominio kūno, vadinamo Tėja (Theia). Prof. Sara Rasel pabrėžia: „Anksčiau buvo keletas teorijų apie tai, kaip susiformavo Mėnulis, ir vienas iš „Apolono“ programos tikslų buvo išsiaiškinti, kaip atsirado mūsų Mėnulis.“
Mėnulio kilmė: nuo pagrobimo iki gigantiško susidūrimo
Prieš „Apolono“ misijų tyrimus buvo populiarios trys pagrindinės Mėnulio susiformavimo teorijos:
- Pagrobimo teorija: Teigiama, kad Mėnulis buvo klajojantis kūnas (panašus į asteroidą), kuris susiformavo kitur Saulės sistemoje ir, praskriejant šalia Žemės, buvo pagrobtas jos gravitacijos.
- Akrecijos hipotezė: Teigiama, kad Mėnulis susiformavo kartu su Žeme jos formavimosi metu.
- Skilimo teorija: Teigiama, kad Žemė sukosi taip greitai, kad dalis medžiagos atitrūko ir pradėjo skrieti aplink planetą.
Tačiau šiandien plačiausiai pripažįstama gigantiško susidūrimo teorija. Pagal ją, Mėnulis susiformavo per susidūrimą tarp Žemės ir kitos mažos planetos, maždaug Marso dydžio. Šio smūgio nuolaužos susikaupė orbitoje aplink Žemę ir suformavo Mėnulį.

Gigantiško susidūrimo įrodymai
Gigantiško susidūrimo teoriją palaiko keletas svarbių įrodymų:
- Mėnulio uolienų sudėtis yra labai panaši į Žemės mantijos sudėtį, o tai rodo, kad Mėnulis susiformavo iš Žemės medžiagos.
- Mėnulis turi palyginti mažą geležies branduolį, o tai atitinka susidūrimo scenarijų, kai didžioji dalis geležies atsidūrė Žemėje.
- Kompiuteriniai modeliai rodo, kad gigantiškas susidūrimas galėjo sukurti Mėnulį, turintį dabartinę jo orbitą ir dydį.
Gigantiškas susidūrimas, sukūręs Mėnulį, turėjo didelį poveikį Žemės istorijai. Mėnulis stabilizavo Žemės sukimosi ašį, o tai padėjo sukurti stabilų klimatą. Mėnulio gravitacija taip pat sukelia potvynius ir atoslūgius, kurie turėjo didelę įtaką gyvybės evoliucijai Žemėje.
Mėnulio kilmės istorija yra įspūdingas priminimas apie dramatiškus įvykius, kurie formavo mūsų Saulės sistemą ir mūsų pačių planetą. Nors dar yra daug klausimų, kuriuos reikia atsakyti, gigantiško susidūrimo teorija suteikia mums geriausią supratimą apie tai, kaip Žemė gavo savo artimiausią ir svarbiausią palydovą.
Šaltinis: https://www.nhm.ac.uk
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.