Jodas – tai gyvybiškai svarbus mikroelementas, būtinas normaliam žmogaus organizmo funkcionavimui. Nors apie jodo svarbą dažniausiai kalbama skydliaukės kontekste, jo trūkumas gali paveikti daugelį kūno sistemų. Gydytojai pabrėžia, kad tam tikrose situacijose jodo poreikis padidėja ir svarbu žinoti, kada būtina užtikrinti pakankamą jo kiekį.
Jodas ir skydliaukės veikla
Pagrindinė jodo funkcija organizme – padėti skydliaukei gaminti hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, augimą ir nervų sistemos veiklą. Trūkstant jodo, skydliaukė negali tinkamai funkcionuoti, todėl gali vystytis struma (liaudiškai – „gūžys“), hipotireozė ar kiti sutrikimai. Ilgainiui tai gali turėti įtakos bendram organizmo energijos lygiui, kūno temperatūros reguliavimui, širdies ritmui bei psichologinei būklei – gali pasireikšti dirglumas, depresija ar susilpnėjusi koncentracija.
Gydytojai pažymi, kad jodo trūkumas ypač pavojingas nėščioms moterims ir vaikams – šiais laikotarpiais smegenų vystymasis ir augimas labai priklauso nuo skydliaukės hormonų. Jei jodo nepakanka, vaisiaus ar kūdikio nervų sistema gali vystytis netinkamai, o tai gali turėti ilgalaikių pasekmių intelekto raidai.
Todėl šiose grupėse būtina atidžiai stebėti jodo vartojimą, įvertinti mitybos įpročius bei, jei reikia, papildomai vartoti gydytojo paskirtus papildus. Profilaktinė priežiūra padeda išvengti rimtų sveikatos problemų ateityje.
Nėštumas ir žindymas – padidėjęs poreikis
Nėštumo ir žindymo laikotarpiais moters organizmas patiria didesnį jodo poreikį. Jodas būtinas ne tik motinos, bet ir vaisiaus ar kūdikio skydliaukės veiklai bei smegenų vystymuisi. Dėl šios priežasties gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti jodo papildus ar joduotą druską. Šiuo laikotarpiu itin svarbu užtikrinti tinkamą mitybą, kurioje netrūktų jodo turinčių produktų, tokių kaip jūros žuvys, jūros dumbliai, pienas ir kiaušiniai.
Jei nėštumo metu jodo trūkumas nėra kompensuojamas, kūdikiui gali kilti raidos ir protinio vystymosi sutrikimų rizika. Trūkstant jodo, gali sutrikti vaisiaus nervų sistemos formavimasis, sumažėti intelektinės galimybės ir padidėti rizika susirgti įgimtais skydliaukės sutrikimais.
Todėl šis mikroelementas – vienas iš svarbiausių, apie kuriuos turi pagalvoti būsimos mamos. Gydytojai taip pat rekomenduoja reguliariai atlikti kraujo tyrimus, kad būtų galima įvertinti skydliaukės hormonų lygį ir, prireikus, laiku imtis prevencinių priemonių.

Vegetarai, veganai ir jodo šaltiniai maiste
Žmonės, kurie nevartoja gyvūninės kilmės produktų (ypač žuvies ir pieno), dažniau susiduria su jodo trūkumu. Kadangi pagrindiniai jodo šaltiniai yra jūros gėrybės, žuvis, pieno produktai ir kiaušiniai, vegetarai ar veganai turėtų ieškoti alternatyvių šaltinių: joduotos druskos, jūros dumblių ar specialių papildų. Taip pat verta atkreipti dėmesį į kai kuriuos augalinius gėrimus (pvz., sojų ar avižų pieną), kurie būna papildyti jodu – tai gali būti naudinga priemonė palaikyti tinkamą šio mikroelemento kiekį organizme.
Gydytojai taip pat primena, kad pernelyg didelis jodo kiekis gali būti žalingas, ypač žmonėms, turintiems skydliaukės sutrikimų, tokių kaip hipertireozė ar autoimuniniai procesai. Per didelis jodo kiekis gali išprovokuoti hormonų disbalansą ir dar labiau apsunkinti esamą būklę.
Todėl svarbu nevartoti papildų savavališkai – visada verta pasitarti su gydytoju ar dietologu, ypač jei planuojama ilgalaikė jodo papildų vartojimo schema arba jaučiamas bet koks neįprastas sveikatos pokytis. Atsakingas požiūris padės išvengti tiek trūkumo, tiek pertekliaus pasekmių.
Jodo trūkumo simptomai
Jodo trūkumas ne visada iš karto pasireiškia ryškiais simptomais, tačiau ilgainiui gali atsirasti šie požymiai:
- Nuovargis, mieguistumas
- Priaugtas svoris be aiškios priežasties
- Sausa oda
- Plaukų slinkimas
- Lėtesnis mąstymas
- Šalčio netoleravimas
- Skydliaukės padidėjimas (gūžys)
Jei pastebite kelis iš šių simptomų, vertėtų neatidėlioti ir kreiptis į gydytoją. Dažnai šie požymiai yra susiję su lėtiniu skydliaukės hormonų trūkumu, kuris gali išsivystyti dėl nepakankamo jodo kiekio organizme. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti kraujo tyrimus, įvertinti skydliaukės funkciją (TSH, FT4) ir prireikus – pradėti tinkamą gydymą ar mitybos korekciją.
Svarbu suprasti, kad jodo trūkumas nėra tik laikinas diskomfortas – ilgainiui jis gali paveikti ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą, todėl ankstyvas reagavimas padeda išvengti rimtesnių sveikatos problemų ateityje.

Kada tikrai būtina papildoma jodo vartojimo priežiūra?
Jodas yra būtinas kiekvienam žmogui, tačiau tam tikrose gyvenimo situacijose ar sveikatos būklėse jo poreikis gali ženkliai išaugti. Ne visiems pakanka vien tik subalansuotos mitybos – kai kurios žmonių grupės yra labiau pažeidžiamos jodo trūkumo rizikai ir joms reikia ypatingo dėmesio bei prevencijos. Gydytojai išskiria kelias žmonių grupes, kurioms ypač svarbu stebėti jodo kiekį:
- Nėščios ir žindančios moterys
- Kūdikiai ir maži vaikai
- Paaugliai augimo periodu
- Žmonės, gyvenantys vietovėse su mažai jodo dirvožemyje ir vandenyje (tokių regionų yra ir Lietuvoje)
- Asmenys, turintys skydliaukės sutrikimų
- Vegetarai, veganai ar ribojantys pieno ir žuvies produktų vartojimą
Jodas – nedidelis, bet itin svarbus mikroelementas. Jo trūkumas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, ypač vaikams ir nėščiosioms. Todėl gydytojai ragina neužmiršti šio elemento svarbos ir užtikrinti pakankamą jo kiekį kasdienėje mityboje ar pagal poreikį – vartoti papildus, bet visada atsakingai ir pasitarus su specialist.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.