Žemės drebėjimai yra gamtiniai reiškiniai, kurie gali sukelti tiek žmonių, tiek aplinkos pažeidimus. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, žemės drebėjimai nėra dažni, tačiau kyla klausimas, kokia tikimybė, kad šis reiškinys gali pasikartoti mūsų šalyje. Žemės drebėjimą ir kitas su juo susijusias detales aptarsime žemiau.
Lietuvos geologinė situacija
Lietuva yra įsikūrusi Baltijos regione, kuris geologiniu požiūriu yra stabilus. Šalies teritorija sudaryta iš seniausių geologinių sluoksnių, kurie mažai linkę deformuotis. Tačiau, nors dideli žemės drebėjimai yra reti, Lietuvoje pasitaiko silpnų žemės drebėjimų, kurie gali būti sukeliami įvairių veiksnių, tokių kaip natūralūs procesai, žmonių veikla ar net tolimų gretimų regionų drebėjimai.
Natūralūs žemės drebėjimų veiksniai gali apimti tektoninius procesus, kurie vyksta giliai po žeme. Nors Lietuva nėra ant aktyvių tektoninių plokščių, kartais natūralūs procesai, įvykių kompleksai kituose regionuose, gali sukelti vibracijas, juntamas mūsų šalyje. Pavyzdžiui, jaučiamas drebėjimas išstumiamosios jėgos, kuri kyla iš didelių kalnų grandinės ar vulkaninių aktyvumų.
Žmonių veikla taip pat gali prisidėti prie žemės drebėjimų. Tokios veiklos kaip gavyba, statybos darbai ar net dideli vandens telkiniai, kurie sukuria dirbtinį svorį, gali sukelti nedidelius žemės drebėjimus. Pavyzdžiui, kai kurie geologai teigia, kad hidraulines ardymo operacijas ar kasybos darbus galima sieti su nedideliais drebėjimais.
Tolimų gretimų regionų drebėjimai gali turėti netiesioginę įtaką Lietuvai. Drebėjimai, įvykę kaimyninėse šalyse, gali sukelti seismines bangas, kurios, nors ir labai silpnos, gali būti juntamos mūsų šalyje. Tai ypač tikėtina, jei drebėjimai yra pakankamai dideli ir mažais atstumais nuo Lietuvos sienų.
Apskritai, nors žemės drebėjimai Lietuvoje gali būti neįprasti ir mažai tikėtini, yra keletas veiksnių, galinčių prisidėti prie silpnų drebėjimų jausmo. Labai svarbu, kad visuomenė būtų informuota apie šiuos procesus, kad galėtų reaguoti ir priimti reikiamas saugumo priemones.
Istoriniai žemės drebėjimai Lietuvoje
Lietuvos istorijoje yra užfiksuota keletas žemės drebėjimų, tačiau dauguma jų buvo silpni ir nepavyko padaryti didelės žalos. Pavyzdžiui, vienas reikšmingesnių įvykių įvyko 2002 metais, kai buvo užfiksuotas silpnas drebėjimas, kurį jaučia kai kurie žmonės. Šis drebėjimas buvo sukeltas natūralių geologinių procesų ir buvo registruotas kaip 3 balų, tačiau didelių nuostolių nesukėlė.
Tokių didesnių ir destruktyvių drebėjimų, kaip, pavyzdžiui, Lietuvoje XIX a. ar XX a. pradžioje, skaičius yra itin mažas. Istoriniuose šaltiniuose aprašytos kelios pažymėtos vibracijos, bet jos dažniausiai buvo silpnos ar vidutinio stiprumo. Pavyzdžiui, 1902 metais, registruotas drebėjimas, buvo stipresnis, tačiau jis vis tiek nepadarė didelės žalos infrastruktūrai.
Remiantis mokslininkų tyrimais, Lietuvoje tikimybė pajusti stipresnį žemės drebėjimą yra labai maža, todėl gyventojams nereikėtų jaudintis dėl šių reiškinių. Tačiau kartais silpni drebėjimai gali būti ilgai nepastebimi, ir ne kiekvienas gyventojas juos pamato ar pajunta.
Didelės dalies Lietuvos gyventojų, ypač jaunimo kartos, neišgyvena sentimentalių prisiminimų apie didesnius žemės drebėjimus, todėl šie įvykiai dažnai lieka tik istorijos puslapiuose. Dėl šios priežasties svarbu skleisti žinias apie galimus žemės drebėjimus ir jų poveikį, taip pat užtikrinti, kad visuomenė būtų informuota apie saugos priemones tokiose situacijose. Mūsų šalyje nuolat siekiama stebėti geologinius procesus ir padėti užtikrinti gyventojų saugumą.
Tikimybė ir prognozės
Remiantis geologiniais tyrimais ir istoriniu duomenų analize, tikimybė, kad Lietuvoje įvyks stipresnis žemės drebėjimas, yra labai maža. Specialistai prognozuoja, kad didesni drebėjimai galėtų vykti kartą per šimtmetį ar dar rečiau. Tačiau nė viena geologinė situacija nėra visiškai pastovi, todėl prognozės gali keistis priklausomai nuo žemės plutos pokyčių.
Be to, nuolat atliekami nauji tyrimai ir stebėjimai, kurie gali padėti geriau suprasti geologinę situaciją regione. Šiuolaikinė seismologinė įranga leidžia fiksuoti net ir silpniausius drebėjimus bei analizuoti jų priežastis. Tai suteikia mokslininkams galimybę gerinti savo prognozes ir įvertinti galimus pavojus, susijusius su žemės drebėjimais.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad net ir nedideli drebėjimai gali turėti poveikio įvairioms infrastruktūroms, ypač senesniems pastatams ar neseniai statytiems objektyviems, kurie nėra pritaikyti atsispirti net silpniems smūgiams. Todėl visada reikėtų atsižvelgti į tai, kad Lietuvoje, nors ir labai maža tikimybė, kad įvyks stiprus žemės drebėjimas, būtina pasiruošti ir užtikrinti pastatų konstrukcijų saugumą.
Galiausiai, bendras visuomenės švietimas apie žemės drebėjimų ir geologijos saugos reikalavimus yra užtikrintas įvairių institucijų, todėl svarbu nuolat informuoti gyventojus, kad jie žinotų, kaip elgtis nenumatytose situacijose. Sužinojimas apie potencialią riziką ir prisitaikymas prie galimų pavojų gali padėti sumažinti neigiamas pasekmes.
Ką daryti, jei pajusite drebėjimą?
Nors Lietuvos gyventojams nereikėtų jaudintis dėl didelių žemės drebėjimų, visada verta būti pasiruošusiems. Jei pajusite drebėjimą – svarbu laikytis tam tikrų saugos taisyklių. Pavyzdžiui, pasitraukite nuo langų, stovėkite po tvirtu baldais ir venkite skubėti į lauką prieš tai įsitikinę, kad tai yra saugu.
Jei keliaujate užsienyje, kur žemės drebėjimai gali būti dažnesni, svarbu turėti planą ir žinoti, kaip elgtis. Prieš kelionę pravartu susipažinti su šalies, į kurią vykstate, seismologiniu aktyvumu ir čia galiojančiomis saugos rekomendacijomis.
Tikslinga, kad keliaujant į regionus, kuriuose gali įvykti žemės drebėjimų, žinotumėte, kur esate ir ką turėtumėte daryti laikotarpiu, kai pajuntate drebėjimą. Tokios rekomendacijos, kaip:
- Raskite saugią vietą. Jei pajutote drebėjimą, ieškokite saugios vietos pastato viduje, ypač po tvirtais baldais (stalu) ar durų stakta.
- Pasitraukite iš pavojingų vietų. Venkite stovėti po langais, stikliniais ornamentais ar kitais objektais, kurie gali nukristi ir sudužti.
- Pasirūpinkite savo saugumu. Laikykitės ramiai ir nebandykite skubiai išeiti į lauką, kol nesate tikri, kad tai saugu.
- Stebėkite vietos pranešimus. Sekite informaciją apie situaciją per vietines žiniasklaidos priemones ar oficialius kanalo pranešimus, kad sužinotumėte, ar toliau reikia sekti tam tikras saugumo procedūras.
- Turėkite planą ir pirmos pagalbos rinkinį: Pasiruošimas gali padėti jums lengviau reaguoti stresinėje situacijoje.
Atminkite, kad žinant, kaip elgtis potrauminio drebėjimo metu, galite padidinti savo saugumą ir sumažinti potencialų pavojų. Suprasdami, ką daryti bet kurioje situacijoje, galite jaustis ramiau ir labiau kontroliuoti aplinkybes, net ir būdami užsienyje.
Žemės drebėjimai Lietuvoje yra reti, o tikimybė, kad ateityje pajusime stipresnį drebėjimą, yra labai maža. Vis dėlto svarbu būti informuotiems apie galimus gamtos reiškinius ir laikytis saugumo reikalavimų, kad galėtume užtikrinti savo ir kitų žmonių saugumą nebūtinai Lietuvoje, bet ir užsienyje. Palaikydami aktyvų dėmesį geologinei situacijai, galime būti pasiruošę apsaugoti save ir artimuosius.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
