Garstyčios – tai ne tik prieskonis, bet ir puikus augalas, galintis atnešti daug naudos jūsų sodui. Nors dažnai auginamos dėl sėklų, iš kurių gaminami garstyčių milteliai ir padažai, garstyčios taip pat gali būti naudojamos kaip žalioji trąša, dirvožemio gerintoja ir net kenkėjų atbaidytoja. Šiame straipsnyje aptarsime priežastis, kodėl verta sodinti garstyčias savo sode.
Garstyčios – puiki žalioji trąša
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl verta sodinti garstyčias, yra jų gebėjimas pagerinti dirvožemio kokybę. Garstyčios greitai auga ir suformuoja didelę biomasę, kurią galima įterpti į dirvožemį kaip žaliąją trąšą. Tai padeda:
- Pagerinti dirvožemio struktūrą. Garstyčių šaknys purena dirvožemį, gerina jo aeraciją ir vandens pralaidumą. Šaknys veikia kaip natūralus „grąžtas”, palengvinantis vandens ir oro patekimą į gilesnius dirvožemio sluoksnius.
- Padidinti organinių medžiagų kiekį. Įterpus garstyčių biomasę į dirvožemį, padidėja organinių medžiagų kiekis, kuris yra būtinas augalų augimui. Organinės medžiagos gerina dirvožemio derlingumą, sulaiko drėgmę ir skatina naudingų mikroorganizmų veiklą.
- Sulaikyti maistines medžiagas. Garstyčios sugeria maistines medžiagas iš dirvožemio ir jas sulaiko savo biomasėje. Įterpus garstyčias į dirvožemį, šios medžiagos tampa prieinamos kitiems augalams. Organinės medžiagos gerina dirvožemio derlingumą, sulaiko drėgmę ir skatina naudingų mikroorganizmų veiklą.
Garstyčios – natūrali kenkėjų atbaidytoja
Garstyčiose yra gliukozinolatų – natūralių junginių, kurie, skaidydamiesi dirvožemyje, išskiria aštrų kvapą. Šis kvapas atbaido daugelį kenkėjų, todėl garstyčios gali būti vertingas įrankis ekologiniame ūkininkavime ir sodininkystėje. Gliukozinolatų poveikis kenkėjams yra įvairiapusis, apimantis tiek atbaidymą, tiek tiesioginį toksiškumą.
- Nematodai. Garstyčios gali padėti sumažinti nematodų populiaciją dirvožemyje. Gliukozinolatai veikia kaip natūralus biocidas, kuris naikina nematodus ir kitus dirvožemio kenkėjus. Kai garstyčios yra įterpiamos į dirvožemį, gliukozinolatai skyla, išskirdami biologiškai aktyvius junginius, kurie yra toksiški nematodams. Šis procesas vadinamas biofumigacija. Garstyčios ypač veiksmingos prieš šaknies mazgų nematodus, kurie pažeidžia daugelio augalų šaknis.
- Amarai. Garstyčių kvapas atbaido amarus, kurie gali pažeisti daugelį sodo augalų. Amarai yra smulkūs vabzdžiai, kurie minta augalų sultimis, silpnindami augalus ir platindami virusus. Garstyčios gali būti naudojamos kaip natūralus barjeras aplink jautrius augalus, apsaugant juos nuo amarų antplūžio. Taip pat galima gaminti garstyčių ekstraktą ir purkšti juo augalus, siekiant atbaidyti amarus.
- Kopūstinės kandys. Garstyčios gali padėti apsaugoti kopūstinius augalus nuo kopūstinių kandžių. Kopūstinės kandys yra drugeliai, kurių lervos minta kopūstinių augalų lapais, padarydamos didelę žalą. Sodinant garstyčias šalia kopūstinių augalų, galima sumažinti kopūstinių kandžių patrauklumą šiems augalams. Garstyčių kvapas maskuoja kopūstinių augalų kvapą, todėl kandims sunkiau juos rasti. Be to, garstyčiose esantys gliukozinolatai gali būti toksiški kopūstinių kandžių lervoms.
Garstyčios – dirvožemio dezinfekavimo priemonė
Garstyčiose esantys gliukozinolatai taip pat pasižymi dirvožemio dezinfekavimo savybėmis, kurios yra ypač vertingos ekologiniame ūkininkavime. Šie natūralūs junginiai, skaidydamiesi dirvožemyje, išskiria ne tik kenkėjus atbaidančias medžiagas, bet ir medžiagas, kurios gali padėti sunaikinti kai kuriuos dirvožemyje esančius patogenus, tokius kaip:
- Grybelinės ligos. Garstyčios gali padėti sumažinti grybelinių ligų, tokių kaip fuzariozė ir verticiliozė, plitimą. Gliukozinolatų skilimo produktai veikia kaip fungicidai, slopindami grybelių augimą ir sporų dygimą. Tai ypač naudinga dirvožemiuose, kuriuose yra didelė grybelinių ligų rizika, pavyzdžiui, po intensyvaus daržovių auginimo. Garstyčių naudojimas gali padėti sumažinti poreikį naudoti sintetinius fungicidus, kurie gali turėti neigiamą poveikį aplinkai ir dirvožemio mikroorganizmams.
- Bakterinės ligos. Garstyčios gali padėti sunaikinti kai kurias bakterines ligas, kurios pažeidžia augalų šaknis. Gliukozinolatai veikia kaip baktericidai, naikindami arba slopindami bakterijų augimą. Tai gali būti naudinga kovojant su bakterinėmis šaknų puvinio ligomis, kurios gali pažeisti daugelį augalų. Garstyčių naudojimas gali padėti pagerinti augalų sveikatą ir sumažinti nuostolius dėl bakterinių ligų.
Kaip sodinti ir naudoti garstyčias sode
Garstyčios yra universalus augalas, kurį galima naudoti ne tik maistui, bet ir kaip natūralią priemonę dirvožemio gerinimui ir kenkėjų kontrolei. Štai išsamus vadovas, kaip jas sėti ir naudoti sode:
Sėjos laikas:
- Pavasaris. Sėkite garstyčias anksti pavasarį, kai tik dirvožemis atšyla ir praeina šalnos pavojus. Tai leidžia garstyčioms augti ir vystytis prieš sodinant pagrindinius sodo augalus.
- Ruduo. Sėkite garstyčias rudenį, po derliaus nuėmimo. Tai padės apsaugoti dirvožemį nuo erozijos per žiemą ir pagerins jo struktūrą. Rudenį pasėtos garstyčios taip pat gali padėti sumažinti kenkėjų populiaciją kitais metais.
Dirvožemio paruošimas:
Garstyčios geriausiai auga gerai drenuotame, derlingame dirvožemyje. Prieš sėją, įterpkite į dirvožemį komposto arba kitų organinių medžiagų. Pašalinkite piktžoles ir akmenis iš sėjos vietos. Išlyginkite dirvožemio paviršių grėbliu.
Sėja:
Sėkite garstyčių sėklas 1-2 cm gylyje, 10-15 cm atstumu viena nuo kitos. Galima sėti eilėmis arba išbarstyti sėklas po visą plotą. Švelniai uždenkite sėklas dirvožemiu ir palaistykite.
Priežiūra:
Reguliariai laistykite garstyčias, ypač sausros metu. Pašalinkite piktžoles, kurios gali konkuruoti su garstyčiomis dėl maistinių medžiagų ir vandens. Jei reikia, patręškite garstyčias azoto trąšomis.
Įterpimas į dirvožemį:
Kai garstyčios pasiekia 20-30 cm aukštį (paprastai po 6-8 savaičių), jas reikia nupjauti ir įterpti į dirvožemį. Tai svarbu padaryti prieš garstyčioms subrandinant sėklas, nes jos gali tapti piktžolėmis. Nupjaukite garstyčias žemiau dirvožemio lygio. Susmulkinkite nupjautas garstyčias kapokle arba kultivatoriumi. Įterpkite susmulkintas garstyčias į dirvožemį 10-15 cm gylyje. Palaistykite dirvožemį, kad paskatintumėte garstyčių skaidymąsi.
Laukimas ir sėja:
Po kelių savaičių (paprastai 2-4 savaičių), kai garstyčios susiskaido, galima sėti kitus augalus. Prieš sėją, patikrinkite dirvožemio būklę. Jei reikia, įterpkite papildomų maistinių medžiagų.
Papildomi patarimai:
- Rinkitės garstyčių veisles, kurios geriausiai tinka jūsų dirvožemio sąlygoms ir tikslams. Kai kurios veislės yra geriau pritaikytos dirvožemio gerinimui, o kitos – kenkėjų kontrolei.
- Norėdami pasiekti geriausių rezultatų biofumigacijos srityje, įterpkite garstyčias į dirvožemį, kai jis yra drėgnas ir šiltas. Tai paskatins gliukozinolatų skaidymąsi ir kenkėjų naikinimą.
- Sėjomainos praktika padės išvengti dirvožemio išsekimo ir ligų plitimo. Nesodinkite garstyčių toje pačioje vietoje kiekvienais metais.
Garstyčios – tai puikus būdas pagerinti dirvožemio kokybę, atbaidyti kenkėjus ir dezinfekuoti dirvožemį. Jei norite turėti sveiką ir derlingą sodą, būtinai apsvarstykite galimybę sodinti garstyčias!
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
