Gamta stebina mus nuostabiu įvairumu. Tarp gyvūnų pasaulyje galime rasti tokių, kurių jutimų ir suvokimo sistemos visiškai skiriasi nuo mūsų. Pažvelkime, kaip pasaulį mato skirtingi gyvūnai, kaip jie girdi ir jaučia aplinką.
Kaip į pasaulį žiūri varlės?
Varlės suvokia aplinką labai skirtingai nei žmonės. Jų akys padarytos iš dviejų atskirų dalių – viršuje esantys akių obuoliai ir apačioje esantys fotoreceptoriai. Ši unikali akių sandara leidžia varlėms matyti daugiau nei 180 laipsnių kampu, tuo tarpu žmonės mato tik 180 laipsnių. Be to, varlės gali atskirti ultravioletinę šviesą, nepasiekiamą žmogaus akims.
Šis platus matymo laukas leidžia varlėms efektyviai stebėti aplinką ir pastebėti grobį ar pavojų iš visų pusių. Ultravioletinės šviesos matymas padeda varlėms orientuotis aplinkoje ir atskirti tam tikrus objektus, pavyzdžiui, vabzdžius, kurie atspindi ultravioletinę šviesą. Taigi, varlės pasaulį mato daug platesnį ir spalvingesnį nei mes.
Šikšnosparnių girdimasis „matymas” – tobula navigacija
Šikšnosparniai, naudodamiesi echolokacija, gali puikiai orientuotis ir judėti net tamsiausią naktį. Jie išleidžia aukštų dažnių garsus, kurie, atsitrenkę į objektus, grįžta atgal ir leidžia šikšnosparniams suprasti, kas juos supa. Šis nepaprastas gebėjimas leidžia jiems vengti kliūčių, rasti maistą ir netgi nustatyti savo buvimo vietą.
Echolokacija yra tarsi šikšnosparnių „garsinis regėjimas”, leidžiantis jiems „matyti” aplinką per garsą. Kuo garsas grįžta greičiau, tuo objektas yra arčiau. Šikšnosparniai gali atskirti net labai mažus objektus, tokius kaip vabzdžiai, ir tiksliai nustatyti jų vietą, dydį ir formą.
Kaip matomas pasaulis per vabzdžio akis?
Vabzdžių akys yra labai skirtingos nuo žmogaus akių. Jos sudarytos iš daugybės atskirų ragelio lentelių, vadinamų omatidomis. Kiekviena omatida suvokia tik mažą regėjimo lauką, tačiau visos kartu sukuria mozaikinį vaizdą. Šis unikalus akių konstrukcija leidžia vabzdžiams matyti judesį ir greitai reaguoti į aplinką, nors jų regėjimas yra mažiau aiškus nei žmogaus.
Drugeliai, pavyzdžiui, pasižymi ypač geru spalvų suvokimu, leidžiančiu jiems atskirti įvairių rūšių gėles ir rasti tinkamiausią nektaro šaltinį. Jų akys gali matyti ultravioletinę šviesą, kuri žmogui yra nematoma, todėl gėlės jiems atrodo visiškai kitaip nei mums. Šis gebėjimas padeda drugeliams efektyviai ieškoti maisto ir atlikti apdulkinimo funkciją. Jie mato pasaulį tarsi per kaleidoskopą.
Kaip pasaulį mato katės?
Katės, skirtingai nei žmonės, pasaulį mato šiek tiek kitaip. Nors dažnai manoma, kad katės mato tik juodai baltą vaizdą, tai nėra visiška tiesa. Katės mato spalvas, bet jų spalvų spektras yra ribotesnis nei žmonių, geriausiai skiria mėlyną ir geltoną spalvas, o raudonos ir žalios spalvos joms atrodo panašios.
Jos puikiai mato prieblandoje, nes jų akyse yra daugiau lazdelių (ląstelių, atsakingų už regėjimą esant silpnam apšvietimui) nei kūgelių (ląstelių, atsakingų už spalvų suvokimą). Katės puikiai suvokia judėjimą, todėl yra puikios medžiotojos, galinčios pastebėti net menkiausią judesį, kuris žmogui liktų nepastebėtas.
Nors katės regėjimo aštrumas yra mažesnis nei žmonių, todėl jos mato šiek tiek neryškiau, tai kompensuoja puikus regėjimas prieblandoje ir judėjimo suvokimas.
Be to, katės turi platesnį matymo lauką nei žmonės, leidžiantį joms geriau orientuotis aplinkoje. Jų akys yra išsidėsčiusios šiek tiek šonuose, todėl jos gali matyti platesnį vaizdą, nors ir praranda šiek tiek gylio suvokimo. Šis pritaikymas padeda katėms pastebėti pavojus ir grobį iš skirtingų pusių.
Kaip pasaulį mato šunys?
Šunys, kaip ir katės, mato spalvas ribotai. Jie geriausiai skiria mėlyną ir geltoną spalvas, o raudona ir žalia jiems atrodo pilka arba ruda. Šunys taip pat puikiai mato prieblandoje ir gerai suvokia judėjimą.
Šunų regėjimas yra pritaikytas medžioklei, todėl jie puikiai mato judančius objektus dideliu atstumu. Jų regėjimo aštrumas yra mažesnis nei žmonių, tačiau jie turi platesnį matymo lauką, leidžiantį jiems geriau stebėti aplinką.
Kaip pasaulį mato paukščiai?
Paukščiai turi vieną iš sudėtingiausių regos sistemų gyvūnų karalystėje. Jie mato daug daugiau spalvų nei žmonės, įskaitant ultravioletinę šviesą. Tai leidžia jiems geriau orientuotis aplinkoje ir ieškoti maisto.
Daugelis paukščių turi galimybę matyti poliarizuotą šviesą, kuri padeda jiems orientuotis migracijos metu. Jų regėjimo aštrumas yra daug didesnis nei žmogaus, todėl jie gali matyti smulkius objektus dideliu atstumu. Paukščių regėjimas yra labai svarbus jų išgyvenimui, nes jie naudoja jį medžioklei, orientacijai ir bendravimui.
Kaip pasaulį mato žuvys?
Žuvų regėjimas priklauso nuo jų gyvenamosios aplinkos. Kai kurios žuvys mato spalvas, o kitos – tik juodai baltą vaizdą. Gylioje jūroje gyvenančios žuvys dažnai turi dideles akis, kad sugautų kuo daugiau šviesos.
Žuvų akys yra pritaikytos matyti po vandeniu, todėl jų lęšiukai yra sferinės formos. Kai kurios žuvys gali matyti poliarizuotą šviesą, kuri padeda joms orientuotis vandenyje. Žuvų regėjimas yra labai svarbus jų išgyvenimui, nes jie naudoja jį medžioklei, orientacijai ir bendravimui su kitomis žuvimis.
Suvokimas apie pasaulį yra labai individualus ir priklauso nuo gyvūno rūšies. Tai, ką mes matome kaip tikrovę, gali labai skirtis nuo to, ką mato kiti gyvūnai. Šis supratimas leidžia mums geriau įvertinti gyvūnų pasaulio įvairovę ir unikalumą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
