Kasdien susiduriame su begale informacijos, todėl mūsų protas, siekdamas sutaupyti laiką ir energiją, naudoja tam tikrus „trumpuosius kelius”. Kognityvinis šališkumas – tai tarsi automatinės minties schemos, kurios padeda mums greitai priimti sprendimus, tačiau dažnai tai darome tikslumo sąskaita.
Pavyzdžiui, vertindami kitų žmonių elgesį, linkę pernelyg didelę reikšmę skirti jų charakterio savybėms, o ne situacijos aplinkybėms. Tai vadinama [-[1]-] . Tačiau kai kalbame apie savo pačių elgesį, dažniausiai esame linkę save pateisinti. Tarkime, jei Jonas nepjovė vejos, mes jį kaltinsime tinginyste ar užmaršumu, bet jei patys to nepadarysime, ieškosime pasiteisinimų, pavyzdžiui, užimtumas ar blogas oras.
Mokslininkai yra nustatę daugiau nei šimtą kognityvinio šališkumo atvejų, kurie dažniausiai telpa į aštuonias pagrindines grupes:
- Išryškinimo šališkumas: dėmesio sutelkimas į tai, kas labiausiai išsiskiria.
- Dėmesio šališkumas: selektyvus dėmesio sutelkimas.
- Asociacijos šališkumas: ryšių tarp nesusijusių dalykų kūrimas.
- Įrėminimo šališkumas: informacijos pateikimas tam tikru būdu, siekiant paveikti sprendimus.
- Prisirišimo šališkumas: per didelis pasitikėjimas pirminiais duomenimis.
- Konformizmo šališkumas: prisitaikymas prie grupės nuomonės.
- Kontrolės šališkumas: iliuzija, kad kontroliuojame tai, ko nekontroliuojame.
- Neklystamumo šališkumas: įsitikinimas, kad mūsų nuomonė yra teisinga.
Šiame straipsnyje aptarsime pirmąją grupę – išryškinimo šališkumą.
Išryškinimo kognityvinis šališkumas: svarbos efektas, prieinamumo šališkumas ir tikimybės ignoravimas
Mūsų protas linkęs sutelkti dėmesį į tai, kas labiausiai išsiskiria, pamiršdamas platesnį kontekstą. Pavyzdžiui, lėktuvo katastrofa, kurioje žūsta kelios dešimtys žmonių, patenka į antraštes, tačiau depresija, kuri paveikia kas penktą žmogų ir sukelia daugybę savižudybių, lieka nepastebėta. Dėl to žmonės labiau bijo skraidyti lėktuvu nei susirgti depresija.
Antikos filosofas Ciceronas savo veikale „Apie dievų prigimtį“ pasakoja, kaip jo draugas bandė įtikinti ateistą Diagorą Melosą dievų egzistavimu, rodydamas daugybę paveikslų žmonių, išgelbėtų nuo audrų jūroje. Diagoras atsakė: „Nėra paveikslų tų, kurie nuskendo.“
Antrojo pasaulinio karo metu statistikas Abrahamas Waldas analizavo grįžtančių bombonešių pažeidimus ir rekomendavo sustiprinti tas vietas, kurios buvo mažiausiai pažeistos, nes lėktuvai, kurių tos vietos buvo pažeistos, niekada negrįžo.
Išryškinimo šališkumas: publikavimo šališkumas ir teigiamo požymio efektas
Moksliniai tyrimai, kurie parodo tam tikrą efektą, dažniau publikuojami, net jei jie yra išskirtiniai. Tuo tarpu hipotezės paneigimas lieka nepastebėtas. Pavyzdžiui, tyrimai, rodantys antidepresantų veiksmingumą, dažniau publikuojami nei tie, kurie to neparodo, sukuriant įspūdį, kad antidepresantai yra daug veiksmingesni, nei yra iš tikrųjų.
Taip pat, nesantys dalykai, pavyzdžiui, skausmas ar tarša, yra sunkiau pastebimi nei esantys. Paklauskite savęs, koks buvo didžiausias medicinos laimėjimas pastaraisiais dešimtmečiais? Tikriausiai nepagalvojote atsakyti: „Žmonių atgrasymas nuo rūkymo.“
Išryškinimo kognityvinis šališkumas: išgyvenusiųjų šališkumas ir alternatyvūs keliai
Sėkmės yra daug labiau matomos nei nesėkmės. Tačiau kiekvienam sėkmingam dainininkui ar startuoliui tenka tūkstančiai nematomų, kurie niekada nepasiekė sėkmės, todėl esame linkę pervertinti savo pačių sėkmės galimybes.
Be to, žiūrėdami į sėkmę, matome tik ją, o ne aukas. Bankininkas, kurio grynoji vertė yra 10 milijonų dolerių, gali neturėti sveikatos ar dvasios ramybės, kad galėtų mėgautis savo pinigais. Galbūt geriau būtų uždirbti tik 2 milijonus dolerių, bet mažiau rizikuojant. Pinigai nėra tik pinigai, jie kainuoja nematomus dalykus, tokius kaip sveikata, santykiai ir galimybės. Be to, žmogus, uždirbęs tik 2 milijonus dolerių, galėjo daugiau prisidėti prie visuomenės, o tai yra kitoks, vertingesnis, bet mažiau matomas atlygis.
Suvokdami, kas yra kognityvinis šališkumas ir kokie jo atvejai, galime priimti labiau apgalvotus ir objektyvius sprendimus, išvengdami klaidingų išvadų ir neteisingų sprendimų.
Šaltinis: https://www.psychologytoday.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
