Nors nuolat girdime, kad stresas kenkia sveikatai ir turėtume jo vengti, kartais gerasis stresas gali būti netgi naudingas. Pasak Alabamos universiteto Birmingame Psichiatrijos katedros tyrimų vicepirmininko Richardo Sheltono, kūno „kovok ar bėk“ reakcija yra apsauginė, o ne žalinga.
Ar egzistuoja gerasis stresas?
Taip, egzistuoja. Gerasis stresas, dar vadinamas eustresu, yra „teigiama streso reakcija, apimanti optimalų stimuliavimo lygį“, teigia Amerikos psichologų asociacija (APA). Kitaip tariant, tai stresas, atsirandantis dėl sudėtingos, bet malonios veiklos. Pavyzdžiui:
- Pasiruošimas išeiti į pensiją
- Šeimos sukūrimas
- Pasiruošimas naujam darbo postui
- Dalyvavimas sporto varžybose
Nors gerasis stresas kyla dėl jaudinančio įvykio laukimo, tai ne vienintelis streso tipas, turintis teigiamų pasekmių. Jo priešingybė – distresas, kuris dažniausiai ateina į galvą galvojant apie stresą, taip pat gali būti naudingas mūsų protui ir kūnui.

Kaip stresas gali būti teigiamas?
Trumpalaikės reakcijos į stresą gali padėti susidoroti su stresine situacija. Štai keletas būdų, kaip stresas gali būti naudingas:
- Gerina smegenų veiklą: Nedidelis streso lygis stimuliuoja neurotrofinų – smegenų cheminių medžiagų – gamybą ir stiprina neuronų jungtis smegenyse. Tai gali būti pagrindinis mechanizmas, kuriuo fizinis krūvis (fiziologinis stresorius) padidina produktyvumą ir koncentraciją. Be to, 2017 m. „EXCLI Journal“ paskelbta apžvalga parodė, kad stresas gali padėti pagerinti atmintį trumpuoju laikotarpiu tam tikrose situacijose (pvz., ruošiantis rašytiniam egzaminui).
- Trumpam sustiprina imunitetą: „Kai kūnas reaguoja į stresą, jis pasiruošia galimam sužalojimui ar infekcijai“, – aiškino dr. Sheltonas. „Vienas iš būdų tai padaryti – gaminti papildomus interleukinus – chemines medžiagas, padedančias reguliuoti imuninę sistemą – taip suteikiant bent laikiną apsauginį postūmį.“ Pavyzdžiui, patyrus trumpalaikį stresą, gali būti suteikta imuniteto pagrindu pagrįsta apsauga, jei žmogus susižaloja arba užsikrečia infekcija, kaip nurodyta 2018 m. balandžio mėn. „Frontiers in Neuroendocrinology“ tyrime.
- Padidina atsparumą: Išmokę susidoroti su stresinėmis situacijomis, ateityje jas bus lengviau valdyti. „Pakartotinas susidūrimas su stresiniais įvykiais suteikia [jūrų ruoniams] galimybę ugdyti tiek fizinį, tiek psichologinį kontrolės jausmą, todėl, kai jie atsiduria tikrame mūšyje, jie tiesiog nenustoja veikti“, – pridūrė dr. Sheltonas. Tačiau, panašią naudą galima gauti ir iš mažiau ekstremalių patirčių.
- Motyvuoja sėkmei: Stresas gali būti būtent tai, ko reikia norint atlikti užduotis darbe. „Pagalvokite apie terminą: jis stovi jums prieš akis ir skatina jūsų elgesį, kad iš tikrųjų efektyviai, greitai ir produktyviai susitvarkytumėte su situacija“, – aiškino dr. Sheltonas. Svarbiausia, pasak dr. Sheltono, yra žiūrėti į stresines situacijas kaip į iššūkį, kurį galite įveikti, o ne kaip į neįveikiamą kliūtį.
Svarbu atskirti trumpalaikį ir chronišką stresą
Tik tada, kai stresas tampa chroniškas arba kai jaučiamės nebepajėgūs kontroliuoti situacijos, jis neigiamai veikia mūsų sveikatą ir gerovę. Jei vis dar sunku valdyti stresą, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu arba psichikos sveikatos specialistu. Jie galės padėti jums rasti streso valdymo būdus ar gydymo būdus, kurie jums labiausiai tinka.
Nors stresas dažnai siejamas su neigiamomis pasekmėmis, trumpalaikis nerimas gali turėti ir teigiamų aspektų. Svarbu išmokti atskirti „gerąjį“ stresą nuo chroniško, kuris kenkia sveikatai. Tinkamai valdant stresą, galima pasinaudoti jo teikiamais privalumais ir pagerinti tiek fizinę, tiek psichinę gerovę.
Šaltinis: https://www.health.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.