Begonijos, kilusios iš tropinių ir subtropinių regionų, pasižymi nepaprastu grožiu ir įvairove. Begonijinių (Begoniaceae) šeima apima daugiau nei 2000 rūšių, kurių kiekviena gali pasiūlyti unikalius žiedus ir lapiją. Žiedų spalvų gama itin plati – nuo baltos ir geltonos iki ryškiai oranžinės, rausvos ir raudonos. Daugelis begonijų rūšių taip pat išsiskiria įspūdinga lapų tekstūra ir spalvomis.
Begonijų auginimo būdas priklauso nuo klimato sąlygų. Šiltesniuose kraštuose jos gali būti auginamos kaip daugiametės gėlės, o šaltesniuose – kaip vienmetės, arba per žiemą perkeliamos į patalpas. Be to, begonijos puikiai jaučiasi ir kaip kambariniai augalai, pelnytai užsitarnavusios populiarumą tarp gėlių mylėtojų. Įdomus faktas: yra netgi begonijų veislė, pavadinta garsiąja Martha Stewart!
Šiame tekste rasite patarimų, kaip sėkmingai auginti šias nuostabias gėles, paremtus patyrusių sodininkystės specialistų rekomendacijomis.
Begonijos ir jų rūšys
Renkantis begonijas sodui ar namams, verta susipažinti su įvairiomis jų rūšimis, kad galėtumėte pasirinkti tinkamiausią variantą. Platus begonijų pasirinkimas leidžia atrasti augalą, atitinkantį jūsų poreikius ir estetinius lūkesčius.
Stiebinės (Cane-type) begonijos
Šios begonijos išsiskiria aukštaūgiais, panašiais į bambuką, stiebais. Jų lapai – elegantiškos, sparną primenančios formos, smailiais galais, ir gali būti tiek blizgūs, tiek švelniai plaukuoti. Dėl savo lapų formos jos dar vadinamos „angelo sparno begonijomis“. Šios begonijos džiugina gausiais rausvos, raudonos ir baltos spalvos žiedais nuo pavasario iki rudens.
Atspariosios (Hardy) begonijos
Priklausančios B. grandis grupei, šios begonijos pasižymi didesniu atsparumu šalčiui nei kitos rūšys. Jos geriausiai auga drėgnoje dirvoje ir daliniame pavėsyje.
Šakniastiebinės (Rhizomatous) begonijos
Šios begonijos vystosi iš horizontalaus, po žeme augančio šakniastiebio, iš kurio išauga nauji ūgliai. Dėl savo gebėjimo prisitaikyti prie mažesnio apšvietimo, daugelis šakniastiebinių begonijų žydi žiemą. Jos itin dažnai auginamos kaip kambariniai augalai.
Gumbinės (Tuberous) begonijos
Kaip rodo pavadinimas, šios begonijos auga iš gumbų. Jų forma ir augimo būdas gali skirtis: kai kurios turi daug stiebų, o šaknys ir ūgliai gali išdygti iš tų pačių pumpurų. Gumbinės begonijos garsėja dideliais, efektingais žiedais, kurie ypač vertinami sodininkų.
Kaip sėkmingai auginti begonijas?
Begonijos, kilusios iš tropinių ir subtropinių regionų, yra gražios ir palyginti lengvai auginamos gėlės, tačiau norint užtikrinti jų vešlų augimą ir gausų žydėjimą, reikėtų atsižvelgti į keletą svarbių aspektų.
Klimatas ir atsparumas
Begonijos geriausiai jaučiasi šiltame ir drėgname klimate, kur temperatūra nuolat išlieka virš +15°C. Šiltesnio klimato zonose jos augs kaip daugiametės, o šaltesnėse (5-oje ir žemesnėse USDA zonose) – kaip vienmetės gėlės. Žiemą auginamas begonijas reikėtų perkelti į patalpas, kad apsaugotų nuo šalčio.
Šviesos poreikis
Begonijų šviesos poreikis priklauso nuo konkrečios veislės. Kai kurios veislės mėgsta dalinį pavėsį, o kitos – tiesioginius saulės spindulius. Kruopščiai išsirinkite tinkamą veislę ir pasirinkite jai tinkamą augimo vietą atsižvelgdami į jos šviesos poreikius.
Dirvos kokybė
Begonijos geriausiai auga gerai drenuojančioje, puriose dirvoje. Vazonuose auginamoms begonijoms ypač svarbus geras drenažas, kad būtų išvengta šaknų pūvimo. Rekomenduojama naudoti purų, bežemį substratą, kuriame nėra per daug durpių, ir palaikyti neutralią arba šiek tiek šarminę dirvos reakciją (pH).
Laistymas
Svarbu išlaikyti tolygiai drėgną dirvą, bet vengti užmirkimo. Leiskite viršutiniam dirvos sluoksniui šiek tiek pradžiūti tarp laistymų. Jei nesate tikri, ar begonijas reikia laistyti, įkiškite pirštą į viršutinį dirvos sluoksnį – jei sausa, laikas laistyti. Karštomis dienomis gali prireikti laistyti dažniau.
Tręšimas
Begonijas rekomenduojama tręšti vegetacijos metu (pavasarį ir vasarą) subalansuotomis, vandenyje tirpiomis trąšomis. Norėdami paskatinti gausesnį žydėjimą, galite naudoti kaulų miltus (turinčius daugiau fosforo) kartą per mėnesį. Svarbu vengti pertręšimo, kuris gali pakenkti augalo šaknims.
Kaip genėti begonijas?
Tinkamas begonijų genėjimas – raktas į sveiką ir vešlų augimą bei gausų žydėjimą. Kaip ir daugelis kitų žydinčių augalų, begonijos reikalauja reguliaraus priežiūros, apimančios nužydėjusių žiedų šalinimą (angl. deadheading). Šis paprastas veiksmas ne tik pagerina augalo išvaizdą, bet ir turi teigiamą poveikį jo sveikatai bei augimui.
Pasak begonijų auginimo ekspertų, nuolat pašalinant nuvytusius žiedus, augalas nukreipia savo energiją į naujų žiedų formavimąsi, todėl žydėjimas tampa gausesnis ir ilgesnis. Be to, genėjimas padeda išvengti įvairių ligų, ypač grybelinių infekcijų, kurios dažnai vystosi ant supuvusių, nenuimtų nužydėjusių žiedų.
Begonijų genėjimas yra nesudėtingas procesas. Nuvytusius žiedus reikia pašalinti tiesiog nupjaunant juos šiek tiek aukščiau už sveikus lapus arba pumpurus. Tam galima naudoti pirštus (jei žiedai lengvai nusiskina) arba mažas, aštrias žirklutes. Reguliariai kartojant šią procedūrą, užtikrinsite, kad jūsų begonijos džiugintų jus ilgu ir gausiu žydėjimu bei sveiku, vešliu augimu.
Begonijos ir jų dauginimas
Begonijų dauginimas – puikus būdas papildomai pagausinti savo augalų kolekciją be papildomų išlaidų. Tai santykinai nesudėtingas procesas, kurį galima atlikti naudojant lapų arba stiebo auginius. Šiame tekste aprašysime, kaip dauginti begonijas naudojant lapų auginius – paprasčiausią ir dažniausiai sėkmingiausią metodą.
Pirmiausia, labai svarbu pasirinkti tinkamą lapą dauginimui. Ekspertai rekomenduoja rinktis sveiką, jauną, bet jau visiškai išsivysčiusį lapą. Sėkmingiausiai dauginasi lapas su lapkočiu (koteliu, jungiančiu lapą su stiebu). Aštriomis, steriliomis žirklėmis ar peiliu atsargiai nupjaukite lapkotį maždaug 2-3 cm atstumu žemiau lapo pagrindo. Sterilumas yra svarbus siekiant išvengti infekcijų.
Paruoštą lapo auginį įsmeikite į drėgną, purią žemę, tačiau stenkitės, kad pats lapas neliestų dirvos paviršiaus. Tai padės išvengti puvimo. Vazoną su pasodintu auginiu pastatykite šviesioje vietoje, bet venkite tiesioginių saulės spindulių. Svarbu užtikrinti didelę aplinkos drėgmę, todėl rekomenduojama vazoną uždengti skaidriu plastikiniu dangteliu ar maišeliu, kad būtų sukurtas šiltnamio efektas. Optimali dauginimo temperatūra yra +20°C – +26°C.
Po kelių savaičių (dažniausiai 2-4) prie lapo pagrindo turėtų pradėti formuotis nauji ūgliai ir šaknys. Kai auginiai gerai įsišaknys, juos galima persodinti į atskirus vazonėlius arba tiesiai į dirvą, priklausomai nuo pageidaujamo auginimo būdo. Atsižvelkite į pasirinktos begonijos rūšies poreikius ir tinkamai pasirinkite augimo vietą. Laikykitės tinkamos priežiūros rekomendacijų ir mėgaukitės naujais, sveikais begonijų augalais.
Begonijos ir jas puolančios ligos
Net ir kruopščiai prižiūrint, begonijos gali susidurti su įvairiais iššūkiais, kuriuos sukelia ligos ir kenkėjai. Tačiau tinkama profilaktika ir ankstyva intervencija gali padėti išvengti rimtų problemų ir užtikrinti sveiką augalų augimą.
Miltligė
Ši dažna grybinė liga pasireiškia baltos spalvos apnašomis ant lapų. Miltligės plitimą skatina drėgmė ir prasta oro cirkuliacija. Prevencinės priemonės apima tinkamą augalų išdėstymą, užtikrinantį pakankamą oro pralaidumą tarp jų, bei laistymą tiesiai prie pagrindo, vengiant drėgmės kaupimosi ant lapų. Esant užkrėtimui, gali prireikti naudoti fungicidus, ypač jei miltligė buvo problema ankstesniais metais.
Šaknų puvinys
Šią ligą sukelia patogeniniai grybai, vešiantys permirkusioje dirvoje. Begonijos yra ypač jautrios šaknų puviniui. Svarbiausia prevencijos priemonė – tinkamas laistymas, užtikrinant gerą dirvos drenažą ir vengiant per didelės drėgmės. Vazonuose auginamoms begonijoms ypač svarbu naudoti gerai drenuojantį substratą.
Miltiniai blakės
Šie čiulpiantieji kenkėjai dažnai aptinkami ant lapų ir stiebų. Jie gali būti įnešti su naujai įsigytais augalais. Todėl naujus augalus rekomenduojama laikyti izoliuotus bent tris mėnesius, kad būtų galima pastebėti galimus užkrėtimus. Aptikus miltines blakes, jas galima naikinti tepant 70% koncentracijos medicininiu spiritu arba naudojant biologinius kenkėjų kontrolės metodus, pvz., naudingus vabzdžius. Ypač svarbu atidžiai apžiūrėti visą augalą, įskaitant šaknis, nes kai kurios rūšys slepiasi šaknų sistemoje.
Voratinklinės erkės
Šie smulkūs kenkėjai dažniausiai slepiasi ant lapų apatinės pusės. Reguliarus lapų tikrinimas padeda laiku aptikti užkrėtimą. Aptikus erkes, galima pabandyti nuplauti jas vandeniu, švelniai apipurškiant lapus, ypač apatinę pusę. Stipriai apniktus lapus rekomenduojama pašalinti, tačiau svarbu nepasišalinti daugiau nei trečdalio viso lapijos kiekio.
Visais atvejais svarbu stebėti savo begonijas, kad būtų galima laiku nustatyti problemas ir imtis reikiamų priemonių. Ankstyva intervencija dažniausiai yra efektyviausia ir padeda išsaugoti augalo sveikatą ir grožį.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
Šaltinis:
https://www.marthastewart.com/
