Augintinių savininkai vis dažniau domisi savo keturkojų mityba ir sveikata. Vienas dažniausiai užduodamų klausimų – ar šunims ir katėms reikalingi papildomi vitaminai? Veterinarai sako: tai priklauso nuo daugybės veiksnių, tačiau atsitiktinai skirti papildų – ne visada naudinga. Tad ar tikrai papildomi vitaminai augintiniams būtini – atsakysime straipsnyje.
Subalansuotas pašaras – pagrindinis vitaminų šaltinis
Veterinarai pirmiausia pabrėžia, kad dauguma kokybiškų pramoninių pašarų (sausų ar šlapių) jau yra subalansuoti ir pritaikyti augintinių poreikiams. Jie sudaryti pagal mitybos normas, kurias nustato tokios organizacijos kaip AAFCO ar FEDIAF, todėl paprastai papildomai vitaminų duoti nereikia. Tokie pašarai užtikrina, kad gyvūnas gautų visas reikalingas medžiagas – nuo vitamino A iki cinko.
Šiuolaikiniai gamintojai dažnai pritaiko savo produktus pagal gyvūno amžių, dydį, aktyvumą ar net sveikatos būklę, todėl pasirinkus tinkamą pašarą galima užtikrinti visapusišką mitybą. Dėl šios priežasties papildomi vitaminai dažniausiai reikalingi tik išimtiniais atvejais – kai gyvūnas turi specifinių sveikatos sutrikimų arba kai maitinamas naminiu maistu, kuris nėra profesionaliai subalansuotas.
Kada vitaminai tikrai reikalingi?
Nors daugeliui sveikų augintinių pakanka kokybiško subalansuoto pašaro, yra tam tikrų situacijų, kai papildomi vitaminai gali būti naudingi ar net būtini. Tokiais atvejais organizmas patiria padidėjusį krūvį, o natūrali mityba ne visuomet pajėgia patenkinti visus specifinius poreikius.
Vitaminų papildai gali būti reikalingi:
- Sergantiems ar atsigaunantiems gyvūnams, kurių organizmas patiria papildomą stresą ir reikalauja daugiau energijos bei maistinių medžiagų atstatymui;
- Augimo laikotarpiu – šuniukams ar kačiukams, kuriems reikia daugiau vitaminų ir mineralų kaulų, raumenų bei imuninės sistemos vystymuisi;
- Vyresnio amžiaus augintiniams, kai dėl amžiaus natūraliai lėtėja medžiagų apykaita, o kai kurie vitaminai ar mikroelementai sunkiau įsisavinami;
- Specialiai šeriamiems gyvūnams, pavyzdžiui, kai maistas ruošiamas namuose ir nėra profesionaliai subalansuotas – tokiu atveju rizika pritrūkti tam tikrų medžiagų ženkliai padidėja.
Tokiose situacijose vitaminai gali padėti pagerinti bendrą savijautą, sustiprinti imunitetą, pagerinti kailio būklę, sąnarių sveikatą ar net virškinimą. Tačiau labai svarbu jų neskirti savavališkai – perteklinis vitaminų kiekis taip pat gali būti žalingas. Visada rekomenduojama pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, kuris įvertins individualius gyvūno poreikius ir paskirs tinkamus papildus bei dozes.tiprinti imunitetą, kailį ar sąnarius. Tačiau labai svarbu jų neskirti savavališkai – būtina pasitarti su veterinaru.
Per daug – ne visada gerai
Kaip ir žmonėms, taip ir gyvūnams – per didelis vitaminų kiekis gali būti kenksmingas. Pavyzdžiui, perdozavus vitamino A, gali būti pažeistos kepenys, atsirasti sąnarių skausmų, o ilgalaikiai padariniai gali būti sunkiai grįžtami. Per didelis vitamino D kiekis gali sukelti kalcio disbalansą, dėl kurio formuojasi inkstų akmenys, kalcifikuojasi minkštieji audiniai, ir galiausiai gali sutrikti inkstų veikla.
Be to, kai kurie papildai, skirti žmonėms, gali turėti gyvūnams netinkamų ingredientų ar žalingų dozių. Pavyzdžiui, žmonėms skirtuose multivitaminuose gali būti dirbtinių saldiklių (pvz., ksilitolio), kurie šunims yra labai toksiški. Taip pat skiriasi ir leistini tam tikrų mineralų kiekiai – tai, kas žmogui yra naudinga, gyvūnui gali būti pavojinga.
Veterinarai pabrėžia, kad papildų davimas „iš gero noro“ – be aiškios būtinybės ar tyrimų – gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Todėl visada svarbu laikytis taisyklės: papildai turėtų būti naudojami tik pasikonsultavus su specialistu, kuris įvertins realų jų poreikį ir parinks tinkamą dozę bei formą.
Ką sako veterinarai?
Veterinarai rekomenduoja, kad gyvūnų mityba būtų vertinama individualiai, atsižvelgiant į gyvūno amžių, veislę, sveikatos būklę, gyvenimo būdą ir net metų laiką. Jeigu augintinis yra sveikas, gauna kokybiško, subalansuoto pašaro, yra aktyvus ir gerai jaučiasi – greičiausiai papildomų vitaminų jam nereikia. Tačiau jei pradeda ryškėti kailio blukimas, šėrimasis, energijos stoka, odos sausumas ar virškinimo sutrikimai, tai gali būti pirmieji signalai, kad organizme trūksta tam tikrų maistinių medžiagų.
Tokiais atvejais svarbu neskubėti duoti papildų savarankiškai, o kreiptis į veterinarą. Specialistas gali rekomenduoti kraujo tyrimus, kurie padės tiksliai nustatyti, ar gyvūno organizmui kažko trūksta, ar problema slypi kitur. Tinkamai atlikta diagnostika leidžia išvengti bereikalingo gydymo, o jei trūkumas patvirtinamas – paskirti tikslingą, saugią ir efektyvią papildų terapiją.
Svarbiausia – nepasikliauti vien „nuojauta“ ar internete rastais patarimais, nes net ir natūralūs papildai netinkamai vartojami gali pridaryti žalos.
Išvada: vitaminai – tik su specialistų priežiūra
Vitaminai gali būti naudingi, bet jie nėra „universalus vaistas“ visoms problemoms spręsti. Netinkamai naudojami, jie gali daugiau pakenkti nei padėti. Todėl prieš duodant bet kokius papildus augintiniui, svarbiausia pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, kuris įvertins gyvūno būklę ir pateiks tinkamas
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
