[-[0]-]
Joks maisto produktas ar gėrimas mūsų netukina – ar tai būtų alus, ar mėsainis iš greitojo maisto restorano. Storėjame tada, kai per daug valgome, per mažai judame ir visiškai nenorime keisti savo įpročių. Tada kodėl tie, kurie mėgsta ypač dažnai pasimėgauti alučiu, paskui skundžiasi „alaus pilvu“?
Alus vartojamas jau nuo senovės Egipto laikų. Tiesa, tuomet jis buvo skirtas žaizdų gydymui ir burnos skalavimui. Tačiau šio gėrimo sudėtis per ilgus metus pasikeitė nežymiai – alų vis dar sudaro salyklas, vanduo, mielės ir apyniai. Nei viena iš šių sudedamųjų dalių nėra storėjimo priežastis, tačiau sudėtos kartu jos tampa nemaža kalorijų bomba, kurią suvartoję kažin ar puolame sportuoti – dažniausiai įsitaisome prieš televizorių arba einame miegoti.
Čia ir slypi problema – pats alus svorio neaugina, storėjame tik dėl padidėjusio gaunamų kalorijų skaičiaus ir sumažėjusio fizinio aktyvumo. Dar blogiau, kai alų vartojame kartu su tokiu maistu kaip aliejuje kepta duona su sūriu ar įvairūs skrudinti užkandžiai.
Be to, alkoholį vartojantis žmogus tarsi pasako, jog sveikata neužima jo prioritetų sąrašo aukščiausių vietų. Todėl abejotina, jog ryte atsikėlęs su skaudančia galva, jis puls į lauką bėgioti ar namie daryti atsilenkimų.
