Trešnės – vieni pirmųjų vasaros skanėstų, tačiau dažnai jų viduje randame nemalonų siurprizą – kirminus. Kodėl kirmija trešnės ir kaip apsaugoti savo derlių nuo šių kenkėjų? Į šiuos klausimus atsakysime remdamiesi ekspertų patarimais.
Kas slepiasi trešnės viduje? Trešninių muselių darbas
Dažniausia kirminių trešnių priežastis yra trešninė muselė (Rhagoletis cerasi). Šie nedideli, vos apie 5 mm ilgio, ryškiai geltonai juodi vabzdžiai su skaidriais sparnais ir tamsiomis skersinėmis juostelėmis pavasarį, ypač trešnėms žydint ir formuojantis pirmiems vaisiams, tampa itin aktyvūs.
Patelės, pajutusios prinokusių uogų kvapą, kruopščiai renkasi vietas kiaušinėliams dėti. Jos savo mikroskopinius, balkšvus kiaušinėlius įterpia tiesiai po bręstančių uogų odele, dažniausiai palikdamos vieną kiaušinėlį vienoje vietoje. Iš kiaušinėlių per kelias dienas išsiritę bespalvės, bekojės lervos (būtent jie ir yra tie nemalonūs „kirminai”) pradeda intensyviai maitintis sultingu uogos minkštimu, darydamos tunelius ir taip paversdamos uogas ne tik neestetiškomis, bet ir visiškai nebetinkamomis vartojimui.
Nors dažniausiai vienoje uogoje vystosi viena lerva, esant dideliam kenkėjų skaičiui, pasitaiko ir atvejų, kai vienoje uogoje randamos kelios lervos.
Kada ir kaip vyksta užkrėtimas?
Trešninės muselės aktyvumo pradžia yra glaudžiai susijusi su trešnių fenologine faze ir oro sąlygomis. Paprastai suaugusios muselės pradeda skraidyti, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia maždaug 15-18 °C, o tai Lietuvoje dažniausiai būna gegužės pabaigoje – birželio pradžioje, tuo metu, kai trešnės baigia žydėti ir pradeda formuoti bei nokinti pirmuosius vaisius.
Patelės, pajutusios specifinį bręstančių uogų kvapą, pradeda dėti kiaušinėlius, šis procesas trunka maždaug 2-3 savaites. Iš kiaušinėlių, priklausomai nuo temperatūros, per 5-8 dienas išsirita lervos. Lervos uogose intensyviai vystosi ir maitinasi apie 2-3 savaites, per tą laiką jos pereina kelis lervinės stadijos tarpsnius.
Pasiekusios brandą, lervos išropoja iš uogų ir nukrenta į dirvą, kur 5-10 cm gylyje virsta rudomis pupomis (lėliukėmis). Šiose pupose jos praleidžia rudenį ir žiemą. Pavasarį, kai dirvos temperatūra pakyla ir sąlygos tampa palankios, iš pupų išsirita naujos kartos suaugusios trešninės muselės, ir ciklas kartojasi iš naujo.
Kaip atpažinti užkrėstas trešnes?
Ankstyvoje stadijoje užkrėtimą pastebėti sunku, nes kiaušinėlių dėjimo vietos būna labai mažos ir sunkiai įžiūrimos. Dažnai pirmuoju aiškiu požymiu tampa jau gerokai subrendusi uoga, ant kurios paviršiaus galima pastebėti mažą, tamsią skylutę – tai patelės kiaušinėlio dėjimo vieta arba lervos išlindimo pėdsakas.
Pažeistos uogos dažnai būna pastebimai minkštesnės nei sveikos, gali prarasti savo blizgesį ir įgauti matinį atspalvį. Laikui bėgant, tokios uogos gali pradėti pūti, ruduoti, deformuotis ar net prieš laiką nukristi. Perpjovus tokią įtartiną uogą, viduje galima pamatyti balkšvą ar gelsvą, bekojį „kirminą” – trešninės muselės lervą, dažnai apsuptą rudų ekskrementų.
Kartais pažeidimo vietoje gali būti matomi ir nedideli minkštimą išgraužti takeliai. Stipriai užkrėstos uogos tampa visiškai nebetinkamos vartojimui ir gali tapti infekcijos šaltiniu kitoms uogoms.
Efektyvios apsaugos priemonės: ekspertų rekomendacijos
Norint sėkmingai apsaugoti savo trešnių derlių nuo žalingos trešninių muselių veiklos ir mėgautis sveikomis bei skaniomis uogomis, ekspertai pabrėžia integruoto kenkėjų kontrolės strategijos svarbą. Šis požiūris apima įvairių metodų derinį, pritaikytą prie kenkėjų vystymosi ciklo ir aplinkos sąlygų, siekiant maksimalaus efektyvumo ir minimalaus poveikio aplinkai:
- Lipnios geltonos gaudyklės. Prieš pat trešnių žydėjimą (kai tik pradeda skleistis pirmieji žiedai), pakabinkite lipnias geltonas plokšteles medžiuose, maždaug 1-2 gaudykles mažam medžiui ir 3-4 dideliam. Geltona spalva yra labai patraukli suaugusioms trešninėms muselėms, ir jos prilimpa prie gaudyklių. Reguliariai tikrinkite gaudykles – tai padės stebėti kenkėjų aktyvumą, nustatyti jų skraidymo pradžią ir intensyvumą, o tai yra svarbus signalas pradėti aktyvias apsaugos priemones, pavyzdžiui, purškimą insekticidais.
- Insekticidai. Jei lipnios gaudyklės pagauna didelį kiekį muselių per trumpą laiką (pavyzdžiui, kelias per dieną vienai gaudyklei), gali prireikti cheminės apsaugos – insekticidų. Svarbu pasirinkti sisteminius insekticidus, kurių veiklioji medžiaga įsiskverbia į augalo audinius ir apsaugo uogas iš vidaus nuo lervų maitinimosi. Pirmąjį purškimą reikia atlikti prieš pat masinį patelių kiaušinėlių dėjimą (praėjus kelioms dienoms po pirmųjų pagaunamų muselių), o vėliau, jei reikia ir pagal gamintojo rekomendacijas, purškimą pakartoti, atsižvelgiant į insekticido veikimo trukmę ir naujų kenkėjų atsiradimą. Būtinai griežtai laikykitės nurodytų laukimo periodų (karencijos), per kuriuos negalima rinkti derliaus po purškimo.
- Dirvos purenimas. Rudenį, po derliaus nuėmimo, arba anksti pavasarį, prieš muselių išskridimą, rekomenduojama механически apdirbti (purenant, kasant) dirvą aplink trešnių medžių vainiko projekciją. Taip механически pažeidžiamos žiemojančios muselių pupos (lėliukės), sumažinant jų sėkmingą išsiritimą ir kenkėjų skaičių kitais metais.
- Ankstyvųjų veislių auginimas. Renkantis trešnių veisles, verta atkreipti dėmesį į ankstyvąsias. Šios veislės dažnai spėja subręsti ir būti nuskintos dar prieš masinį trešninių muselių skraidymo piką, todėl jų pažeidimo rizika yra žymiai mažesnė.
- Derliaus nuėmimas laiku: Neleiskite uogoms pernokti ant šakų. Reguliarus ir laiku nuimtas visas derlius sumažina galimybes lervoms baigti vystymosi ciklą uogose ir išropoti į dirvą, taip mažinant kenkėjų populiaciją ateityje.
- Pažeistų uogų rinkimas ir naikinimas: Reguliariai rinkite nuo medžių ir žemės nukritusias bei pastebėtas kirminusias uogas ir jas sunaikinkite (geriausiai sudeginkite ar giliai užkaskite). Niekada nemeskite pažeistų uogų į komposto krūvą, nes lervos gali sėkmingai ten išsivystyti ir vėliau plisti. Ši paprasta priemonė padeda ženkliai sumažinti kenkėjų populiaciją sode.
- Apsauginiai tinklai: Nedidelius jaunus trešnių medelius arba pavienius krūmus galima efektyviai apsaugoti apdengiant juos smulkiais (maždaug 1,6 mm akutės dydžio) apsauginiais tinklais prieš pat suaugusių muselių skraidymo pradžią ir laikant juos apdengtus iki derliaus nuėmimo. Tai yra patikimas fizinis barjeras, neleidžiantis muselėms pasiekti uogų ir padėti kiaušinėlių.
Sukirmijusios trešnės – dažna problema, tačiau laikantis ekspertų patarimų ir taikant integruotas apsaugos priemones, galima efektyviai apsaugoti savo derlių. Stebėkite kenkėjų aktyvumą, pasirinkite tinkamas apsaugos priemones ir nepamirškite prevencinių veiksmų, kad galėtumėte mėgautis sveikomis ir skaniomis savo sodo trešnėmis.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
