Velykinių margučių dažymas Velykoms – ne tik graži pavasario tradicija, bet ir gili simbolinė apeiga, turinti šaknis tiek prieškrikščioniškuose tikėjimuose, tiek Biblijos legendose, tiek liaudies papročiuose. Margučiai ne tik džiugina akis, bet ir kalba apie atgimimą, tikėjimą, gyvybės pergalę prieš mirtį.
Kodėl margučiai tokie ypatingi?
Kiaušinis – universalus gyvybės ir vaisingumo simbolis, žinomas nuo seniausių laikų. Jį garbino senovės egiptiečiai, persai, romėnai, o šiuolaikinėse kultūrose jis išliko kaip atgimimo ženklas. Katalikiškoje ir ortodoksų tradicijoje kiaušinis simbolizuoja Jėzaus Kristaus prisikėlimą – kietas lukštas lyg kapo akmuo, o jį praskėlus – naujas gyvenimas.
Margutis Velykų krepšelyje dažnai suprantamas kaip simbolinis Viešpaties kūnas, padėtas į kapą. Kai margutis sudaužomas – tai lyg prisikėlimo ženklas.
Be to, kai kurie tyrinėtojai pastebi simbolinę kiaušinių skaičiaus reikšmę. Pvz., 13 margučių simbolizuoja dvylika apaštalų ir patį Išganytoją.
Ką reiškia Velykinių margučių spalvos?
Kiekviena spalva ant margučio turi savą simboliką, perduodamą iš kartos į kartą:
- Raudona – Kristaus auka, Jo pralietas kraujas ir išganymas.
- Geltona – šviesa, džiaugsmas, Prisikėlimo dvelksmas.
- Mėlyna – dangiškoji ramybė ir malonė.
- Žalia – atsinaujinimas, gamtos pabudimas ir pavasaris.

Iš kur atsirado Velykinių margučių dažymo paprotys?
Margučių atsiradimo istorijų – daugybė. Viena seniausių legendų, užrašyta dar X a. graikų rankraščiuose, pasakoja, kaip Marija Magdalietė, norėdama pranešti imperatoriui Tiberijui apie Kristaus prisikėlimą, padovanojo jam kiaušinį. Imperatorius atsakė, kad tai tiek pat tikėtina, kiek kiaušinio paraudonavimas. Ir tuomet kiaušinis jo akyse iš tiesų paraudo.
Ukrainiečių rašytojas ir mokslininkas Ivanas Franko rašė, jog margučiai turi talismano reikšmę. Palaiminti margučiai tapdavo pirmuoju Velykų patiekalu ir turėjo magiškų galių:
- atnešdavo meilę, grožį ir turtą;
- būdavo dovanojami kaip sveikatos ir laimės linkėjimas;
- naudoti gyvulių apsaugai (per šv. Jurgį jais glostoma nugara);
- saugojo namus, jei buvo laikomi po šventais paveikslais;
- užtikrino gerą medunešį aviliuose.
Margučių dažymas – tai ne vien rankdarbių džiaugsmas ar šventinis dekoras. Tai senovinė, gili, regionų papročiais apipinta tradicija, perteikianti tikėjimą, cikliškumą, gyvenimo atgimimą. Tad šį pavasarį, marginant margučius, sustokime akimirkai ir prisiminkime, kokią didelę istoriją šis mažas simbolis savyje nešioja.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.