Akių spalvą lemia rudos pigmento melanino kiekis ir pasiskirstymas rainelėje. Rainelė yra žiedinė membrana, esanti tarp ragenos ir lęšio, kuri reguliuoja šviesos patekimą į akį, sutaikydama vyzdžio dydį prie esamų apšvietimo sąlygų. Rainelė sudaryta iš sudėtingo raumenų ir jungiamojo audinio tinklo, o jos pigmentacija priklauso nuo melanino: tamsiai rudos akių spalvos turi daug melanino, šviesiai rudos – mažiau, o mėlynos – itin mažą kiekį.
Akių spalva ir šviesos sklaida
Amerikos oftalmologijos akademijos atstovė Usiwoma Abugo, M.D., aiškina, kad tamsios rainelės spalva yra susijusi su mažesniu šviesos sklaidos kiekiu akyje. Tai gali būti naudinga gyvenant regionuose, kur saulės spinduliai yra intensyvūs. Mėlynos akys, atvirkščiai, leidžia daugiau šviesos sklaidytis, o tai gali turėti įtakos melatonino gamybai bei padėti prisitaikyti prie sezoniškai kintančių saulės spindulių lygių šiaurės Eurasijoje.
Genetika ir akių spalvos paveldimumas
Akių spalvos paveldimumas yra kur kas sudėtingesnis, nei anksčiau manyta. Nors ilgai buvo tikima, kad akių spalvą lemia tik tėvų akių spalva, naujausi tyrimai atskleidė, kad iki 16 genų gali turėti įtakos šiam bruožui. Du pagrindiniai genai, esantys 15-oje chromosomoje, daro didžiausią poveikį. Be to, akių spalva gali būti genetiškai susijusi su plaukų ir odos spalva.
Dažniausia akių spalva pasaulyje
Rudos akys yra pačios dažniausios – jomis pasižymi nuo 70 iki 80 procentų pasaulio gyventojų. Manoma, kad visi senovės žmonės turėjo rudas akis, o pirmasis šviesių akių mutacijos atvejis atsirado maždaug prieš 10 000 metų. Ši mutacija sumažino melanino gamybą, o mutacija buvo perduota palikuonims.
Rečiausios akių spalvos pasaulyje
- Heterochromija – rečiausia akių spalva nėra viena konkreti spalva, o dviejų spalvų derinys. Heterochromija gali būti visiška (viena akis vienos spalvos, kita – kitos), dalinė (tik dalis rainelės turi kitokią spalvą) arba centrinė (spalvos skirtumas matomas aplink vyzdį). Tik maždaug 1 proc. pasaulio gyventojų turi heterochromiją.
- Violetinės arba raudonos akys – itin reta spalva, susijusi su albinizmu. Albinosų akys dėl melanino stokos gali atrodyti mėlynos, violetinės arba net raudonos dėl šviesos atspindžio nuo kraujagyslių.
- Žalios akys – tik apie 2 proc. pasaulio gyventojų turi žalias akis. Jos dažniau pasitaiko Europoje, ypač Šiaurės ir Rytų Europoje. Moterims žalios akys būna dažnesnės nei vyrams.
- Pilkos akys – ilgai buvo priskiriamos prie mėlynų akių, tačiau dabar aišku, kad jos turi kitokią struktūrą. Apie 3 proc. žmonių turi pilkas akis, kurios dėl didesnio kolageno kiekio rainelėje skirtingai sklaido šviesą.
- Šviesiai rudos arba lazdyno akys – ši spalva būdinga apie 5 proc. pasaulio gyventojų. Jos turi vidutinį melanino kiekį ir kinta priklausomai nuo apšvietimo.
- Mėlynos akys – nors jos yra gana dažnos (8-10 proc. pasaulio gyventojų), mėlynos akys neturi jokio tikro mėlyno pigmento. Spalva susidaro dėl šviesos sklaidos, panašiai kaip dangus atrodo mėlynas.
Akių spalva yra unikalus bruožas, kuris priklauso ne tik nuo genetikos, bet ir nuo šviesos poveikio bei rainelės struktūros. Nors daugumai žmonių akys yra rudos, retesnės spalvos, tokios kaip žalios, pilkos ar heterochromiškos, suteikia dar daugiau įvairoves žmonių akims visame pasaulyje.
Šaltinis: https://health.howstuffworks.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
