Kas tai yra?
Būsena, įvardijama kaip „sudaužyta širdis“ paprastai kyla dėl su mylimu žmogumi siejamų vilčių ir svajonių, kurioms taip ir nelemta išsipildyti, praradimo. Sutikę ką nors, kas mums labai patinka, kuo mes galiausiai pasitikime ir įsimylime, mes neišvengiamai perkeliame dalį savo ateities ir laimės kūrimo planų ant jo pečių, tikime kad partneris bus tas, kuris padės mums viską pasiekti. Kai tai iš mūsų atima, esame priblokšti, o netekties skausmas tokiu atveju yra pernelyg didelis, kad jį be pasėkmių ištvertų bet kurio žmogaus sąmonė.
Niekas nevyksta be priežasties
Turbūt ne kiekvienas susimąsto apie tai, jog netgi tam asmeniui, kuris konkrečiu atveju laikomas išsikyrimo inciatoriumi, labai dažnai tai yra didesnis ar mažesnis sukrėtimas, ypatingai jei nutraukiami ilgai trukę santykiai. Tai nėra lengva, kaip galėtų pasirodyti, ir jei jau buvo tam ryžtąsi, vadinasi, priežastis tikrai buvo labai svari, o ir apskritai — ji tokiais atvejais visada yra, galite tuo neabejoti.
Pačiame įkarštyje, jūs to galbūt nematysite arba atsisakysite suprasti, tačiau jei pamąstysite apie priežastis vėliau ir užuot vadovavęsi jausmais pasitelksite protą, suvoksite, kad kitaip ir negalėjo būti. Svarbu kuo greičiau suprasti, kad tos durys, pro kurias jus ką tik išsiuntė, atsidaro tik į vieną pusę ir atgal kelio paprasčiausiai nėra.
Kaip teisingai gydytis
Leiskite sau viską „išjausti“. Tai, kas iš pradžių dedasi galvoje, galima pavadinti jausmų uraganu, kadangi vienu metu galime jaustis įsiutę ir pikti, bet drauge ir liūdni, netekę vilties, taip pat praradę orientaciją ir pasitikėjimą savimi, graužiami sąžinės ir apgailestaujantys, susigėdę bei drovūs. Tai yra audra, nuo kurios jums vis tiek nepavyks pabėgti, todėl skirkite sau laiko išgyventi netektį ir visa tai pajausti. Jei juo neatsikratysite, šis emocinis balastas laikys jus lyg povandeninį laivą prispaustą pilvu prie dugno, taigi išmeskite jį lauk — šaukite ir verkite, smūgiuokite bokso kriaušę ar kolegą, rašykite apie tai, suraskite, kas jus išklausytų nedalindamas „pasaulio išminties knygos“ vertų patarimų.
Tiesa, nepamirškite, jog nors sielvartavimas yra gyjimo dalis, tačiau nederėtų jam užsitęsti pernelyg ilgai. Jeigu jums tai padeda, nusistatykite dieną (tačiau realistiškai), po kurios privalote būti žengęs į priekį.
Tai, kad netikote vienam žmogui (kad ir koks fantastiškas jis jums tuo metu atrodo) visai nereiškia, jog tapote mažiau patrauklus ir žavingas, ar kitaip mažiau vertas kitų dėmesio. Tiesa, tam kad galėtumėte mylėti kitą ir būti mylimas, visų pirma turite bent kažkiek mylėti save. Kalbame ne apie egoizmo persunktą savimeilę, tačiau apie savęs pažinimą, susigyvenimą su savimi, savo unikalumo ir vertės suvokimą.
Meilės sau ugdymas ne tik padės greičiau atkurti prarastą dalį pasitikėjimo savimi, tačiau leis suprasti, jog tai nebuvo „viso gyvenimo meilė“ ir kartais netgi „apversti“ situaciją, t. y. kad ne jūs netekote kažko, o jus palikęs asmuo jūsų, taip pat jums suteikdamas laisvę sutikti kažką, kas jus mylės iš tiesų.
Ko derėtų vengti
Nesiveržkite į draugus. Beprotiškai sunku atsispirti labai originaliam ir pasiutusiai patraukliam pasiūlymui „būti draugais“, tačiau pagalvokite patys — juk vargu ar apkabintumėte asmenį, pervažiavusį jums koją ar spyrusį į klyną.
Jei norite greičiau pasveikti, privalote visiškai nuo jo atsiriboti ir labai dažnai skausmingas periodas užsitęsia ilgiau negu galėtų būtent todėl, kad „nukentėjęs“ laikosi buvusių santykių, kaip nuvažiuojančio automobilio, nors priverti durelėmis pirštai lyg ir reiškia, jog nieko gero iš to nebus. Bendravimas su buvusiu partneriu tokiu atveju veikia kaip pragaištingas narkotikas — laikinai slopina skausmą, tačiau sukelia nusivylimą, pyktį, neviltį bei sulėtina gyjimo procesą. Jei atsigavę ir pasijutę geriau vis dar norėsite būti draugas — puiku, tačiau jokiu būdu neskubinkite proceso, nes pastangos parodyti, jog jums neskauda gali tik sukelti papildomas komplikacijas.
Neatsiribokite nuo pasaulio. Apatija šio tipo sužeidimams yra itin būdinga būsena, taigi labai natūralu, jog kurį laiką jūs nenorėsite niekur eiti, bendrauti, valgyti ar gerti, apskritai nenorėsite nieko, tik prasmegti skradžiai.
Visgi iškišę nosį lauk pastebėsite, jog niekas išoriniame pasaulyje nepasikeitė – nesustokite ir jūs. Gyvenkite ir būkite aktyvūs, juolab, kad tikrai turite „laisvo laiko“. Daugiau bendraukite su šeimos nariais ir artimais draugais, jie tai tikrai įvertins. Galite daugiau nuveikti darbe, siekti karjeros ar ieškoti naujų galimybių, taip pat galite skirti daugiau laiko įvairiems hobiams ir „manijoms“, galbūt išmokti japonų kalbą, gal daugiau sportuoti — numesti ar priaugti svorio ir pan.
