Šių metų rugsėjo 25 dieną sostinės Gedimino prospekte nuo 12 iki 20 val. praūš koncertinė akcija „Vilniaus Brodas gyvas“.
Pirmą kartą Vilniaus mokytojų namų iniciatyva Brodas atgyja ne tik savo dainomis, kostiumais, bet ir tuometine septintojo – aštuntojo dešimtmečio dvasia, kuomet viskas tarsi pulsavo laisve ir maištingu tautos veržlumu.
Kuomet tuometinis Vilniaus Lenino prospektas kuriančiam bei muzikuojančiam jaunimui buvo ne tik pasivaikščiojimų ar susibūrimų vieta, bet ir kūrybinės saviraiškos erdvė, savotiška opozicija tada vyravusiai ideologijai, oficialiajai kultūrai. Nes juk būtent čia skambėdavo muzika, kuri retai kada patekdavo į didžiųjų koncertų sales.
„Mes nebandysime paversti Gedimino prospekto tuometiniu Lenino prospektu, bet norime bent vienai dienai sugrąžinti tą dvasią, kurioje augo Vytautas Kernagis, Olegas Zacharenkovas ir daugybė kitų bardų. Todėl nuo 12 iki 20 valandos prospektas ūš dainomis, tarp kurių bus galima išgirsti ir atliekamų kultinių brodo kartos žmonių“, – apie projektą pasakoja vienas jo sumanytojų Vilniaus mokytojų namų projektų vadovas Juozas Žitkauskas.
Organzatoriai kviečia visus ateiti į Gedimino prospektą ne tik kaip žiūrovus, bet ir kaip dalyvius – persirengus ano laikmečio stiliaus drabužiais: plačiomis kelnėmis, klostuotais sijonais, gėlėtomis tunikomis, taip pat neužmirštant namuose gausybės karoliukų ir ryškiaspalvių plaukų juostų bei skarų. Laisvė ir meilė – juk tai svarbiausi to laikotarpio žodžiai.
„Dabar, kai norime bent akies krašteliu žvilgtelėti atgalios, dar turime pridurti – drąsa ir džiaugsmas, nes tik pasitelkę šiuos jausmus mes suprasime, ką juto tos kartos kūrėjai. Nes nepaisant to, kad sąlygos kurti buvo kur kas sunkesnės nei dabar, ryžto tai daryti jiems tikrai netrūko“ – sako projekto iniciatoriai.
Šioje koncertinėje akcijoje brodo kartos žmonės prisiminimais galės vėl sugrįžti į tą laikmetį, na, o jaunimas turės unikalią progą sužinoti, kas gi iš tiesų buvo tasai brodas, kuo jis kvėpavo ir kodėl buvo toks svarbus kultūriniame gyvenime.
Bus stengiamasi sukurti panašią laisvą ir kūrybišką dvasią, kuomet greta pavienių muzikantų per Gedimino prospektą nusidrieks dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – Aš“, nacionalinis bardų festivalis „Purpurinis vakaras“, dainuojamosios poezijos festivalis „Saulėtosios naktys“ ir kiti.
Žinoma, brodas be Vytauto Kernagio – tai ne brodas. Todėl prie Lukiškių aikštės įsikurs jo vardo fondas. Brodo metu taip pat planuojama atidengti memorialinę lentą ant Kaštonų gatvėje stovinčio namo, kuriame gyveno V.Kernagis.
Palaikant brodiškąją dvasią koncertinės akcijos vietose gėrimais bus galima atsigaivinti iš statinių, tarsi irgi atkeltų iš minimų ano amžiaus dešimtmečių. Taip pat atidžiau įsižiūrėti į scenografinius akcentus, mat ant šaligatvių bus pastatyti fotomaketai, atskleidžiantys tuometinio prospekto detales.
Taip pat bus galima nusifotografuoti prie atrodo kasdien taip nerūpestingai praeinamų vietų – pastatų, menančių 1965 – 1980 metus ir turėjusius įtakos Lietuvos muzikos, literatūros istorijai, kurie bus pažymėti vizualizuotais užrašais. Gal pagaliau atėjo metas mums, lietuviams, pasidžiaugti savo tautos istorija ir jos dvasia, bent trumpam užmirštant Egipto palmes ir žodžius „Viskas įskaičiuota“.
